Nepadorios vietos užsieniuose

Du kartus buvau užsieniuose taip vadinamose nepadoriose vietose, bet abu kartus turiu labai aiškius ir įtikinamus pasiaiškinimus kodėl nuėjau blogio irštvon.
Prieš keliolika metų teko būti Amerikoje. Kadangi ne už savo pinigus, tai mus kur apgyvendimo, ten ir buvo gerai. Tas rajonas buvo Dupont Circle(miestas Washington, DC) ir iš pradžių mes nieko neįtarėme. Net džiūgavome, nes į viešbučio kainą įėjo ir drinkas vakarienei.Bet kažkaip su juodaode barmene vizualiai pajautėme tarpatlantinį bei tarprasinį bendrumo jausmą ir pirmą vakarą gavau kokių dešimt įvairių drinkų jai vis labiau šypsantis su kiekvienu mano vis sunkiau ištariamu can I another drink , taigi rajonas tą vakarą visiškai tiko.
Kitą rytą turėjome reikalų ir tik vakare vėl grįžome savo viešbutin. Juodukės nebebuvo ir drinkų kiekis buvo baltojo rasisto( o kaip kitaip tokį žmotą pavadinti) žiauriai apribotas iki vieneto.
Tad kolegos kaip žingeidžiausią išsiuntė didesnio drinko parduotuvėn. Alkoholio parduotuvė buvo pilna vyrų, tai man kaip prieš tris metus buvusiam tarybiniam piliečiui atrodė normalu. Amerikonų papročiai pasirodė kiek keistoki – daužė viens kitam per užpakalius, apsitempę margais arba odiniais rūbais, visi džiaugėsi rytoj būsiančiu maršu. Vienas odinukas meiliai apkabino mane iš nugaros ir sakė, broli, ko toks rimtas. Fizinių veiksmų nesiėmiau, galvojau kad ko nors nesuprantu angliškai, tad tylomis tk stvėriau savo butelį ir moviau atgal į viešbutį. Viešbutyje kolegoms išaiškinau padėtį, pastebėjome kurį laiką aplinką pro užuolaidos kraštelį. Gatvėje vien įtartini vyrai. Taip ir yra – gėjų rajonas. Bet kažkoks neįtikėtinai aktyvus. Čiupome spaudą. Gėjų maršas, susirinkę iš visos USA, apie 200000, o Dupont Circle – istorinis Washington DC gėjų rajonas.
Rytą bandėme pasiskųsti amerikonams, bet tie tik juokėsi ir sakė this is America. Tai jums kultūrinis šokas, tai kurso dalis. Vienintelis kuris užjautė tai mūsų korėjietis vairuotojas. Jam irgi tai atsibodo ir jis pasiūlė mums išsikeist 20 dolerių po dolerį, tada mes atsigausime. Visus vyrus kurie pavargo nuo maršo dalyvių – o rankas busiuke pakėlė visi – nuvežė į kažkokią kuklią skylę. Ten vėl buvo pilna vyrų, jau norėjome keiktis, bet užgrojo rock music , įsijungė šviesos ir aš net išsigandau kad pasodino mane per arti scenos, ten prasidėjo toks veiksmas, supratau- man 20 banknotų po viena dolerį tikrai neužteks. Pirmas kartas striptizo bare. Kaip tikrame amerikoniškame filme. Toje nedidelėje Amerikos dalyje mums grįžo jausmas kad Amerika didelė, įvairi ir puiki. Mūsų vienadolerinis protestas prieš gėjų priespaudą Dupont Circle rajone pavyko.

Antras kartas buvo nykiame mieste Helsinkyje. Visur buvęs, nu bet tas miestas nykiausias pasaulyje. Derybos nesisekė, reikalas dėl kurio atvažiavome žlugo, tad iš visiškos depresijos nutarė vaduotis pačioje ydingiausioje vietoje, taip ir paprašėme portje nurodyti. Beje kolegos buvo Lietuvos rusas ir Lietuvos lenkas. Pasakėme gal nors ten atsigausime nuo nelaimių. Baras buvo visiškas blogio žemėje įsikūnyjimas, raudonoje šviesoje maklinėjo įtartinos pusnuogės vizualiai labai prastos moralės merginos. Kalbėjomės lietuviškai . Tik staiga vienas kolegų kažką pasakė rusiškai, kitas atsakė taip pat ir tada merginos bare puolė prie mūsų. Rebiata!!! Visos jos buvo rusės....Vitalijus vos neverkdamas dar paklausė ar yra nors viena ne rusė, bet merginos vieningai papurtė galvas. Greitai iš ten dingome. Vitalijus dar pasakė - mokėti tokias kainas, o gauti tą pačią prekę?

Niekada.