Dvi knygos. Blasko Ibanjeso "Kraujas ir smėlis" ir Mareko Krajewskio "Pasaulio pabaiga Breslau". Kubiliaus kainomis knygų nebeperku, per daug jų buvo išleista anksčiau. Ispano knygelę radau rūsy, visą purviną, 1958m. leidimo ir be viršelių, su bibliotekos štampais, bet meninė jos vertė neprašapo. Toks tvarkingas XIX amžiaus realizmas, net siela džiaugėsi, toreadoras nuo vargšo gatvės vaikėzo iškyla iki viršūnių, viršūnėse sutinka klastingą gražią markizę, markizė vyrą suvilioja ir meta, toreadoras pražūna koridoje. Viskas pasakojama linijiniu būdu, aistros aiškios paprastos dvi - turtas ir meilė. Puiku prieš miegą. Miegi ramiai. Tik patvirtinama sena patarlė - nuo velnio yra kryžius, nuo mergų nieko nėr.
Krajewskis. Išpardavime po 9 litus Rimi buvo. Lenkas, bet rašo apie vokiškąjį Vroclavo periodą(Breslau) ir tokiu būdu visiškai be stabdžių atlaisvina savo tamsiąją prigimties pusę. Breslau - vokiečiai, alkoholizmas, kurvos, šiurpios žmogžudystės, perversiškos feminos, dvigubai jaunesnės žmonos su svetimu baronu, vienžo miegoti ramiai negali. Kyla nesveikos fantazijos.
Moralas. Kaip pasikeitė literatūros paskirtis. Anksčiau auklėdavo, o dabar vos po šimto metų gaivina tik tamsos gaivalus viduje. Prieš miegą paskaityti netinka.
Prieš 5 valandas
3 komentarai:
Du pastebėjimai.
Kodėl senos knygos nepasensta, o ... žmonos pasensta/atsibosta?
Kodėl ispanai papuolė po lenkų etikete?
1. Knygos tyli.
2. Lenkai blogi. Todėl jais domiuosi. Ispanams aš neutralus.
1. Knygą atsiverti kada nori.
Rašyti komentarą