Geras rusiškas saitas apie alaus etiketes, bet nesigaudo Lietuvos alaus istorijoje. Parčevskio Raudondvario prie Nemenčinės alų pripaišo neaiškiam miestui, patys dabar neranda kur tai yra. Ogi tai Raudondvaris prie Nemenčinės, Lietuvos respublika. Joks ten neegzistuojantis Červonodvorskas.
Tiškevičiams taip pat nebuvo gėda pabrėžti savo pavardę alaus bravoro etiketėse. Kaip ir Zubovams.
O Sanguškos tikrai tiktų karaliauti Lietuvoje. Vien ko vertas kunigaikščio Romano Sanguškos turėtas verslas kadaise - alaus bravoras. Tai ne Austrijos miškininkai Urachai, kadaise išvaryti iš Monako sosto
ir nepakliuvę nei į Albanijos, nei į Lietuvos sostus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą