2011 m. vasario 25 d., penktadienis

50

Ką aš galiu pasakyti. Penkiasdešimtmetis atėjo visiškai netikėtai. Būdamas dvidešimties savęs 50mečiu  visiškai neįsivaizdavau, atrodė tai  kaip Marso kolonizacija.

Degtinės bus ir kalbų.

Mano jubiliejinėje kalboje- jei tiesiai- vyrautų keli keiksmažodžiai, juoda depresucha ir moterys. Aplink mane jų tiek daug, abi dukros, Balkanų moters, mama ir šiaip praeivės. Ir visada iš jų galima laukti ko nors.

Jei rimčiau, tai gerai žinau, kad Dantė savo praėjęs pusę kelio rašė ne apie 50, o apie 33....
Kas dar. Galvojau Aleksą Lemaną  nusisamdyti jubiliejui, kad padainuotų - 50 tai visai mažai, bet dar nesu tiek degradavęs. Sau dar atrodau visai gudrus ir judrus.
Rašyti komentarą