2012 m. spalio 15 d., pirmadienis

Džiaugsmas buvo ankstyvas




Važiuojant nuo Jasų į Bukareštą kelias beveik puikus ir galima atsipalaiduoti Rumunijos stebėjimui ir kas vyksta pakelėse. Ogi Vincea regione pakelėse vis dažniau matome vyną ir kitus puikius žemės ūkio produktus kaip pavyzdžiui  persikus.
Keliolika kilometrų tokio vaizdo ir aš paklausiau Balkanų moters;
-         O gal ir neblogai būtų sustojus, laiko yra, vakare paragautume tikro liaudiško rumunų  produkto.
Dar papasakojau kaip teko žiauriai trankyti galva sieną iš apmaudo  neparagavus panašaus  pakelės produkto Austrijoje. Ten jis buvo faktiškai nemokamas. Rumunijoje  bus  tas pats. Įtikinta  mano  moteris  leido sustoti.
Valstietis su sena Dacia kalbų nemokėjo, bet ženklais parodžiau norįs išgerti daug šito produkto. Bagažinėje  Rumunijos lygumų sūnus turėjo šlangelį nusiurbti iš didelės talpos vyno paragavimui. Atsargiai siurbtelėjau  balto ir  po to vino rošu(raudono vyno).Ohooo, intensyvus paprastas ir tirštas raudonas vynas. Puikus produktas.  Imsiu, tik kiek? Paskaičiavau, skiedžiant vandeniu (nes labai intensyvus),  10 litrų savaitei prie jūros bus pats tas. Paklausiau dieči  ke kosta (tai maždaug mano supratimu rumuniškai reiškia kiek  dešimt kainuoja)? Bet valstietis suprato. Atsakė kainą  - o jeee, tinkama  piguva visiška. Prileido man vieną didelį indą to savo  vino rošu. Paėmiau pas valstietį dar persikų  ir laimingas  su vyno  bambaliu  nustraksėjau  pas savas moteriškes link opelio. Moku ir aš apsipirkti  pigiai bei gudriai. Ne tik Balkanų žinovė.
Valstietis dar kažką aiškino ir rodė dar bagažinėn, bet aš sakiau:  Ok, gudbai. Viską jie tau parduotų, tik pirk.
Po keliolikos  kilometrų  Balkanų moteris  pasidomėjo kokia  kaina  to  vyno, kad aš toks laimingas. Atsakiau už 10 litrų paėmė tik n lėjų.
-         O tai kur antras bambalis, - paklausė Balkanų žinovė.
-          Koks antras, vieną paėmiau, - kiek pristabdžiau ir įtariau jau negerą dalyką.
-         Čia penki litrai, - paaiškino ji.
Nebegrįžome pasiimti palikto bambalio. Per toli.

Bliamba niekingas beraštis valstietis nesugebėjo man paaiškinti, kad privalo  už tą kainą man paduoti dar vieną 5 litrų bambalį. Bandė tiesa, bet aš skridau laimingas ant sėkmingo biznio sparnų ir į vietinių slebizavojimus nebekreipiau dėmesio.... Kelias dienas, vos pasiūlęs vyno, gaudavau barti. Tad pajūrio poilsio pradžia kiek atsirūgo. Juolab kad Eforie Sud kurorte  vynas buvo nelabai brangesnis nei pakelėje.
Moralas – nesidžiaukite per anksti. Pagalvokite ar jau viską paėmėte. Tinka ir rinkimams.
Rašyti komentarą