2012 m. spalio 29 d., pirmadienis

Serhijus Žadanas “Vorošilovgradas”




Žadaną pamėgau kai jis nepelnytai Lietuvoje atpigo iki 10 litų. Toks paklaikęs parūkantis žolę anarchistuojantis jaunuolis  iš posovietinio Charkovo, principingai rašantis tik ukrainietiškai, blaškėsi po gyvenimą ir vakarinę  Eurazijos dalį . Ber rašė taip, kad įsukdavo  grožio banga kiekvienoje  pastraipoje.
Dabar rusiškai išleistas pirmas  jo tikras romanas – Vorošilovgradas. Ir dabar tai jau tikrai nebus kam jo leisti Lietuvoje. Raudonokai visų keistų knygų leidyklai (ji leido Žadaną anksčiau) nereikalingas naujai iškeptas konservatorius. 
Vorošilovgrade Žadanas rašo apie vyrus, kurie gina savo benzino kolonėlę, savo moteris, savo žemę, savo vietą. Rašo apie  bendruomenę, kuri susirenka neleisti skriausti savų. Ir dar tai vyksta fantastinėje aplinkoje, stepėse kur Eurazijos kraštas, biznesmenas pusryčiams nusišauna avį, važinėjama niekur neinančiu geležinkeliu, rūke kontrabandininkai  naktimis kerta pasienį ir geležinkelį, mongolai keliauja į ES, moterys geros ir guodžia vyrus, vyrai kovoja arba važiuoja su reikalais.
Puiki knyga, puikus rašytojas. Retai taip skonėjausi knyga  šiais metais kaip Vorošilovgradu.
Jei slavams vėl pribręs politinis reikalas  duoti nobelį –  tikrai Žadanas bus pirmame kandidatų  trejetuke.

Komentarų nėra: