Antai tėvai irgi
kiti pedagogikon linkę baisaujasi
dabartinių vaikų sėdėjimu prie kompiuterių ir televizorių. Sėdi ir sėdi į kuprą susimetę. Lyg nėra kas daugiau veikti.
Aš pasakysiu
taip: gal ir gerai, kad sėdi.
Štai kokios
būdavo paauglių ir vaikų pramogos sovietų laikais prie dabartinio Kalvarijų
turgaus kai tik viena tv progama ir ta
apie TSKP suvažiavimą. O kompiuteriaus
pavadinimą žinojo tik labai specialūs
GRU žvalgai užsienyje.
Išskirčiau tris
pagrindines ano meto vaikėzų pramogas - futbolas, moterų bendrabutis ir turgaus
šunų lodymas. Vienintelis pliusas – viskas greta. Netoli namų. Nes mobilių
nebuvo, tai tėvai prisišaukdavo
saviškius tik daugiadecibeliu staugimu nuo balkonų:
- Jureeek, iiiidz
do chatyyyy.
Gal krepšinis
brežnevinės stagnacijos metais
Lietuvoje neblizgėjo kaip dabar milijonierių algomis, tad vaikigaliai
kieme labiau žaidėme futbolą. Žalgiro futbolo stadionas tai greta. Ilgais rudens vakarais tėvai
stėbėdavosi ką jūs tamsoje matote. Na mes tamsoje matydavome, nes jos duše
užsidegdavo šviesą. Nieko nesupratote?
Aiškinu nuosekliau, nes matyt vaikystę
praleidote liūdnesnėje vietoje nei
Dzeržinkės turgaus apylinkės. Asfaltuota futbolo aikštelė buvo prie pat
moterų bendrabučio. Tas bendrabutis vėliau buvo viešbučiu Kolūkietis, dabar
irgi pirmas aukštas dėvėtų rūbų iš Europos komercinis, o antrame pilna keistų
žmonių su daug apskurusių vaikigalių. To bendrabučio čakros aiškiai nevalytos
nuo pat sovietmečio, tad blogis taip ir
taikosi sugriebti kiekvieną gyventoją ar šiaip praeivį už gerklės. Tiesiogine
ir perkeltine prasme.
Taigi sovietų
laikais moterų bendrabutis buvo taip sėkmingai organizuotas, kad viso
bendrabučio moterų dušai buvo tik pirmo aukšto pusrūsyje su langais į futbolo
aikštelę. Tik pritemus pamatydavome jau
švieselę iš tų langų ir konspiratyviai spirdavome kamuolį link švieselių.
Tačiau taip paprastai prisėlinti negalėjai. Kolegialios moterys apipildavo
verdančiu vandeniu sėlintojus, apmėtydavo šiukšlėmis, dušo langus uždažydavo,
apkaldavo fanera ar skarda.
Bet ar tai rimtos
kliūtys imliam paauglio protui?
Dažytus langus
išdauždavo, fanerą pragręždavo, skardą irgi pramušdavo kaltuku. Kai kurios
moteriškės nusispjaudavo į stebinčius
ir maudėsi po dušu. Kitos net leisdavosi į ilgas diskusijas su žiūrovais.
Gražesnio kūno maloniai, kitos piktai.
Gražesnės turėdavo net savo gerbėjus, kurie kuldavo eilinius stebėtojus ir žiūrėdavo į savas tik patys.
Kitų neprileisdavo.
Nuvarytieji eidavo prie turgaus tvoros, kur siautėjo
užrakinti teitorijoje žvėriški volkodavai. Labai malonu kaip žinoma erzinti
išprotėjuį šunį su jo lojimo aidu per
gerą kilometrą pačiam būnant už tvoros. O drąsa rodoma buvo taip:
Vieni lodo kitame
turgaus gale šunis. Tada drąsūs lipa iš čia per tvorą ir skuodžia kiek gali
išgirdę šunis lojant kiek artyn. Jei pamatai juos vizualiai – jau kapiec.
Nespėsi pabėgt. Reikėdavo skuosti įsiklausius į garsą.
Taip ilgai linksmybės vyko, kol šunys
sudraskė nespėjusią paskui brolį mergaitę. Mergaitę daktarai išgelbėjo, tik daug
randų liko ant jos rankų. Bet šią smagią pramogą tėvai kardinaliai uždraudė.
Sakė patys užmuš jei ras prie turgaus tvoros.
Ir dar daug tokių
pramogų buvo prie Dzeržinkės turgaus –
arbūzų krovimas pavyzdžiui, gilzių kaulijimas iš kareivių palei karinio dalinio
tvorą arba motociklų nuvarymas iš vogtų transporto priemonių sandėliuko prie Lenino
rajono milicijos skyriaus.
Tai va aš ir sakau – gal kartais ir gerai, kai vaikai
prie kompiuterio ar televizoriaus....
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą