2012 m. spalio 26 d., penktadienis

Viktoras stebisi




Viktoras prisėlino prie atsišaudymo angos savo troboje ir vėl, jau kažkelintą kartą per tas dvi savaites, iškart tik pažvelgus angon į akį pataikė kažkuo minkštu rudu ir šiltu. Tačiau  smirdėjo. Viktoro akis nerviškai sutrūkčiojo. Pats  nusikeikė:
-         Nu vysi prieš mani. Ikanomika mano jiems necinka.
Pagalvojo dar: o va kolegai  Bidzinai tai lengviau. Jis jau pažadėjo boržomį ir Kachetijos vyną vėl grąžinti rusams ant prekystalių, o mainais  atgauti Abchaziją ir  Cchinvalį. Kad man tokios sąlygos - atiduočiau vėl Lietuvai  prieš antrą turą Šalčininkus su Maišiogala ir gal net  Visaginą su atomine. Vot kaip dievą myliu. Visa Lietuva ant kelių  klūpotų tada kaip per atlaidus. O dabar cik ikanomika ir babkės..

Dar pažvelgė pro angą. Turniškėse vaikėsi jo paskutinius rinkėjus Kubilioko ir senelio Ansbergio  vyrai su štakietais. Viktoras nusispjovė, ar tokie bailūs turi būti  bachūrai?  Pinigus paėmė ir visi beveik į krūmus....Keli bachūrai pamatė Viktoro akį ir suriko:
-         Viktoras, gelbėk.
 - Cik po antro rinkimų turo,  - atsakė Viktoras ir vėl nusivalė nuo veido naują minkštą rudą ir šiltą. Tačiau  smirdantį. Akis vėl nerviškai sutrūkčiojo
Rašyti komentarą