Viktoras
prisėlino prie atsišaudymo angos savo troboje ir vėl, jau kažkelintą kartą per
tas dvi savaites, iškart tik pažvelgus angon į akį pataikė kažkuo minkštu rudu
ir šiltu. Tačiau smirdėjo. Viktoro akis
nerviškai sutrūkčiojo. Pats nusikeikė:
-
Nu vysi
prieš mani. Ikanomika mano jiems necinka.
Pagalvojo dar: o va kolegai
Bidzinai tai lengviau. Jis jau pažadėjo boržomį ir Kachetijos vyną vėl
grąžinti rusams ant prekystalių, o mainais
atgauti Abchaziją ir Cchinvalį.
Kad man tokios sąlygos - atiduočiau vėl Lietuvai prieš antrą turą Šalčininkus su Maišiogala ir gal net Visaginą su atomine. Vot kaip dievą myliu.
Visa Lietuva ant kelių klūpotų tada
kaip per atlaidus. O dabar cik ikanomika ir babkės..
Dar pažvelgė pro angą. Turniškėse vaikėsi jo paskutinius rinkėjus Kubilioko
ir senelio Ansbergio vyrai su
štakietais. Viktoras nusispjovė, ar tokie bailūs turi būti bachūrai?
Pinigus paėmė ir visi beveik į krūmus....Keli bachūrai pamatė Viktoro
akį ir suriko:
-
Viktoras,
gelbėk.
- Cik po antro rinkimų
turo, - atsakė Viktoras ir vėl nusivalė
nuo veido naują minkštą rudą ir šiltą. Tačiau
smirdantį. Akis vėl nerviškai sutrūkčiojo
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą