Basanavičius
savaitgalį blaškėsi po Vilnių kaip dūšia be vietos. Gatvės muzikos dienose jį
palaikė pankų mandolinų orkestrėlio dirigentu, muziejų naktyje – pinigų
muziejaus direktoriumi, Lietryčio fanai po sekmadienio fiasko – persirengusiu
ir į Lenkiją pasiruošusiu bėgti Pačėsu. Vis tik juokėsi kai jis bandė su
žmonėmis kalbėtis. Ir nusviro rankos patriarchui, ir grįžo jis pre savo kapo.
Ir prieš užsikasdamas save dar tyliai į naktį paklausė;
-
Ar už tokią
Lietuvą?
Ir greitai greitai užsikasė atgalios. Nė žymės neliko, kad buvo išlindęs.
Augis ir Remašius ir kiti visi pirmadienio rytą lengviau atsiduso. Baigėsi tas
jų “We run Vilnius” nuo Basanavičiaus. Laikas ruoštus Didžiajam Antradieniui. Pirma jųjų mintis buvo - išsikuopti. Gal spėsime? Nuo pat ankstyvo
ryto puolė valytis, ko negalėjo išvalyti tempė prie Eliuko namo. Jam jau
vistiek. Eliuko namas greit apaugo lyg antru aukštu į viršų ir trim namais į šonus. Ir gerai dvokė. Visi sutempė
savo nereikalingus daiktus, finansinius dvokučius ir šiaip juodas
biografijos dėmeles. Partija privalėjo likti švari.
Ūmai bendrame erzelyje Augis sustojo ir sustingo it Lotas. Buvo matyti
atėjo jam didelė mintis. Ir pasakė Augis:
-
Meskite tuos
tuščius valymosi darbus, mes nepajėgsime
visų Turniškių išvalyti, aš jumi tarsiu žodį.
Ir dvylikos taryba priėjo prie Augio ir klausėsi.
-
Nesugiedojus
nė tretiesiems gaidžiams jūs manęs išsižadėsite ir išsižadėkite. Bet mūsų
bažnyčia stovės.
Remašius irgi pakartojo:
-
Jūs manęs išsižadėsite
ir išsižadėkite, bet mūsų bažnyčia stovės. Tik tikėjimu būsime gyvi.
Ir visi dvylika svarbiausių
liberalų pažadėjo vienas kito
išsižadėti, bile tik jų bažnyčia
stovėtų. Tikėjimu nuo šiol būsią gyvi, o ne laisva rinka.
Ir vyrai laužė duoną, ir gėrė vyną.
Šiandien paskutinė vakarienė, o kas bus antradienį tebūnie kas bus. Mes
pasiruošę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą