Mus. Na tokius
jau ne visai sapiens nuo margo gyvenimo įvairių atsitikimų.
Mes šiaip drąsūs
šeimoje beveik visi. Karlita kartais bijo dulkių siurblio, mažė su BM tai jau
nieko. Anądien apšaukė tris morozus dideliame BMW kieme su numeriu trys
siemiorkės. Bet būna taip: ateina ji tyliai, šnibžda nuo durų, sustingusi ir
lyg nežinotų ką daryti. Man iškart baisu. Nes retenybė toks tylumas ir
šnabždumas. Gal vėl vargšę škodą sudaužė?
Kojos dalis prie piniginės džinsų kišenėje
net apšalo.
-
Ateik
pažiūrėti kas TEN.
Eidamas pagriebiau pagalį, gal užmušti ką reikės. TEN lindo iš daigintuvės
augaliukai. Negražiais iškarpytais lapeliais. Jaučiau momento svarbą. Tyla buvo
lyg Cezario legionuose prieš Rubikono upelį. Bet ką man pasakyti? Gražūs jie ar
negražūs? Negi vėl tą patį nuobodų nu?
-
Čia ne
salotos? – nedrąsiai paklausė mano internetinė daržininkė.
-
Nu, salotų
įvairių būna.
-
Tavęs
klausti apie salotas... - numojo į mane ranka ir nuėjo pergyventi viena lyg
namie nebūtų vyro...
Salotų lapais vietoj dešros ir sūrio buvau kankinamas praeitą sodo sezoną,
tai kažkaip ir neįsižeidžiau. Nejautėme švelnumo vieni kitiems. Aš - salotoms,
patikslinu.
Dar porą savaičių stėbėjo internetinė daržininkė augalus. Augalai vystėsi,
bet gražumu nespindėjo. Tie patys kreivi karpyti nesalotiniai lapai.
Bet viena dieną į mūsų namus atėjo šventė. BM įsiveržė lyg uraganas į
Karibus:
-
Ne salotos
ten! Ridikėliai!
Rado užkritusius
sėklų pakelius. Salotos tai net nepasėtos buvo, o ridikėlių sėklų pakelis
tuščias. Taigi – ridikėliai pasėti.
Abu maloniai
gėrėjomės smagiai vešinčiais ridikėliais. Saikingai iš savęs pasijuokėme. Aliexpress
mėlynų braškių sėklas praeitais metai kai daiginom, tai elementarus vienas
kiškio kopūstas išaugo.
Tobulėjame
vienok.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą