National Geographic debiutas

Lietuvos spaudos rinka pasipildė dar vienu žurnalu. Panašiu vertalu kaip ir Geo. Apie Geo vertimo į lietuvių kalbą keistenybes jau minėjau savo bloge;
http://troyyestroy.blogspot.com/2009/06/zurnalas-geo-nauju-ziniu-saltinis.html
Pavarčiau pirmą NG numerį. Lyg ir nėra ryškių nusišnekėjimų kaip Geo, nėra jokių straipsnių apie elitą, tai jau nuteikė maloniai. Nemaloniai nuteikė 1938 metų NG straipsnio apie Lietuvą kelios frazės apie labai jau slavišką lietuvių išvaizdą. Labiausiai pribloškė pagrindinė numerio tema – milžiniški medžiai sekvojos ir jų tokios raminančios fotografijos.
Išvada: NG yra netgi kiek filosofinis žurnalas. Sako nurimkite, pažiūrėkite kokie ramūs milžiniški medžiai sekvojos. Pagalvokite apie jų amžių, apie jų stovėseną per visus kataklizmus ir koks mažas žmogutis šalia jų. Galų gale sako pažiūrėkite kokia kitokia gali būti žiniasklaida.
Bet prognozuoju liūdną baigtį ir Geo, ir NG.
Nu nepratę mes taip ramiai skaityti apie sekvojas. Nepratę mes...trūksta kraujo ir skandalo paskonio.

Skaitymo menas ir malonumas

Apšviesiu kaip kaifuoti nuo skaitymo.
Štai elementarus sakinys:
Kai praėjęs pusę kelio pamačiau tamsų vyriškį buvo be penkių dvylika.
Profanas - skaitytojas taip ir skaitytų kaip parašyta. Joukun darbs - atsakytų Petras Cvirka.
Išsilavinęs skaitytojas ypač jei įsivaizduotų šį tekstą parašius Borchesą (arba mane) perskaitytų visai kitaip tą sakinį:
Dantė Aligjeris pradeda savo Pragarą.
Paaiškinimai:
1. Bet kuriam kiek išsilavinusiam europiečiui yra žinoma garsiausia Dantės eilutė: Gyvenimo praėjęs pusę kelio. Jei autorius pradeda savo sakinį tiesiogine citata iš Dantės tai labai tikėtina garsųjį florentietį ir turi galvoje.Tuo ir įsitikinsime kituose punktuose.
2. Ką reiškia pradžia - Kai. Jei supratome kalbant apie Dantę, tai Kai reikštų sutapimą laike su kažkuo svarbiausiu Dantės gyvenime. Svarbiausias jo veikalas - Pragaras.
3. Frazė Tamsus vyriškis ir patvirtina tą - kalbama apie Pragarą.
4. Pamačiau - rašo aklasis Borchesas. Toks aklojo pamatymas tinka apbūdinti praregėjimą, labai didingą įžvalgą/kūrybos procesą, bene svarbiausią gyvenime. Svarbiausia įžvalga/kūrybos procesas Dantės gyvenime – Pragaro kūrimas.
5. Išmušus dvyliktą įvyksta svarbiausi susitikimai ir įvykiai europietiškoje kultūroje.Tingiu net vardinti. O ir tamsos pasaulio veikėjai mėgo dvyliktą pradėti savo darbelius... Taigi nuoroda be penkių dvylika – tuoj prasidės svarbus įvykis. Kodėl skaičius penki? tai magiškas skaičius, paprastai penkiais įrodymais pagrindžiamos visos mano įžvalgos.
Taigi intelektualiai perskaitėme sakinį ir jo prasmė visiškai ne tokia kaip pagalvotų koks urvinis profanas.
Pakaifavote kartu su manimi?

Į penkerius punktus

Polinkis klasifikuoti penkeriais punktais įvairius reiškinius ar moteris savaime suprantama nėra sveiko proto išraiška. Kaip jau minėjau tai matyt pro Eustachijaus vamzdelį prasiskverbusiųjų įtaka. Šitą pripažinsiu ir pranešiu ką dar reikėtų suklasifikuoti, bo laksto neaiškiai ir be krypties:
1. Moterys. Krūvos bandė jas išaiškinti nuo Šopenhauerio iki Erlicko. Bet klasifikavimui bei atidiems tyrinėjimams dar liko daug medžiagos.
2. Vilnius.Labai įtartinas miestas. Kuo aš vyresnis, tuo įtartinesnis tas miestas.
3. Rusija. Kažką rezga. Visi tą žino. Bet tyli.
4. Mūsų ekonomika. Vaikoma įvairiomis kryptimis dar įvairiau nei moterys. Visi ekonomikos galai tamsiuose užkaboriuose. Baisu ir įeiti.
5. Turistai. Nuo rėksmingųjų Ostrabramos ir Cmentarz Rossy mėgėjų iki tyliųjų mažiukų japonų. O kur dar patogiųjų Lietuvos moterų pasiilgę britai.

Baltarusiai išgelbės patriotinį Lietuvos filmą

Beloviežo girioje mūsų kultūros ministras Vilkaitis(tas kuris liepė nebepirkti knygų) įtraukė į „Geležies dienos“(kas nežino tai didysis tautinis kinoprojektas apie Žalgirio mūšį) filmo prodiusavimą ir baltarusius. Savo jėgomis nepajėgėme padaryti aukštos prabos tautinį filmą , dabar darysime su baltarusiais tautinį – patriotinį filmą??? Už Lukašenkos pinigus?
Gal per stipri Vilkaičiui zubrovka buvo?


Nuoroda baltarusiška, bet suprasti galima:
http://nn.by/index.php?c=ar&i=30213

Kažkas seka pėdomis

Įtariu kad kažkas seka Beresnevičiaus, o gal net pačio Palemono Dračiulos pėdomis. Čia tokių etiudų daugiau:
http://naujapilis.livejournal.com/tag/filosofijos+etiudai
Man labai smagiai susiskaitė. Vienas etiudas kaip pavyzdys apačioje.

Filosofijos istorijos etiudai. Lietuvos filosofija. Šliogeris grįžta namo.

„Mes nematome pasaulio, o tiktai prieš mus tyvuliuojantį Niekio vandenyną.“ – kalbėdavo Šliogeris. „Mes savo rega ir kitais pojūčiais nebeturime tokio ryšio su pasaulio daiktais, kokį turėjo senovės graikai. Tai ką mes matome yra ne tikrieji daiktai, o iš juodosios Niekio bedugnės išnyrantys fantomai ir pamėklės. Mūsų mąstymas blaškosi priešmirtinėse konvulsijose, pakliuvęs į negailestingus Niekio žabangus. Štai imkime medį. Ar mes matome jį, kai kasdien einame pro jį į darbą? Ne! Iš tiesų mes į jį atkreipiame dėmesį tik tuomet, kai vieną kartą, kaip visada, eidami pro šalį pamatome tą medį nupjautą. Tik tuomet, kai prieš mus atsiveria kelmo esinys, šviečiantis ką tik benzapjūklo padaryta žaizda, tik tuomet mes, Niekio sūnūs, imame suvokti koks tas medis buvo nuostabus. Bet jau būna vėlu. Medis jau būna nugarmėjęs besotės Niekio prarajos verpetuose, jį jau būna prarijusi begalinė Niekio kiaurymė.“ – rėždavo Šliogeris nepagražintą teisybę visiems tiesiai į akis.
Štai eina Šliogeris vėlų vakarą iš paskaitų. Tamsu, įkyriai ir smelkiančiai purškia lietus, suka šąlančius sąnarius. Priėjęs savo namus pamato suvažiavusias gaisrininkų mašinas, išvyniotas ir ant žemės numestas gesinimo žarnas, po gaisro gesinimo berūkančius gaisrininkus ir iki pat pamatų supleškėjusį savo namą. „Tikriausiai čia dėl paliktos įjungtos viryklės“ – išpūsdamas „San George“ cigaretės dūmą sako Šliogeriui vienas iš gaisrininkų. Žiūrį Šliogeris į nuodėgulių krūvą, užpiltą storu gesinimo putų sluoksniu... staiga dvelkteli stiprus ir žvarbus vėjo gūsnis, lietaus lašai pasunkėja... „Koks gražus mano namas“, pagalvoja Šliogeris.

Kreivarankis

Virusai kompiuteryje

Kompiuteriai namie mėtosi vos ne kiekviename kambaryje, o keliuose(kambariuose, ne namuose) net po du. Suprantama tarp tokios gausos nėra nė vieno normalaus. Kai kuriuose neatnaujintos virusinės programos. Va tokį pamestinuką neseniai įjungiau, ir ką, vos slenka. Kaip vergas į vergų turgų.
Ir kartą gulėdamas tamsoje, kai už lango bučiavosi su šlapiais medžių lapais vis painkšdamas kardinalusis rudens vėjas aš išpiltas šalto prakaito supratau, jis - neišvalytas, va toks kupinas sulyg metalinės dėžės kraštais visokių priešiškų virusų ir trojanų. O aš šalia jų miegodavau. Naktimis kai aš prarasdavau budrumą maži ir plaukuoti virusai išlįsdavo iš kompiuterio ir vorele tipendavo man į ausį. Toliau per Eustachijaus vamzdelį patekdavo jau smegenysna bjauriai piktdžiugiškai kikendami. Jie - priešai – sulindo į mano galvą, pridiktavo keisčiausių fantazijų, tamsiai išspalvino mano paakinius maišelius, apkrėtė polinkiu nesustabdomai valgyti(būsiu tuoj kaip Grumlinas – 145 kg) ir supykdė su pažangiuoju pasauliu. Na kas pažangiausi tikiuosi žinote: Donskis su draugeliais.
Taigi, jei ką, aš nekaltas. Virusai kalti. Ir tie - kaip jie - trojanai. Kaltas tiek kad rankų neploviau., o ir gyvendamas pamėklių pamėgtame Vilniuje privalėjau labiau būdrauti.

Nepadorioji teatro istorija

Ši nepadori bet smagi istorija įvyko giliais sovietiniais laikais Tagankos teatre Maskvoje. Tagankos teatras anuomet buvo pati pažangiausia vieta Sovietijoje.
Aktoriai be teatro lyderio Jurijaus Liubimovo(gastroliavo) paskubomis surentė Meistro ir Margaritos spektaklį. Grįžo iš gastrolių pats Metras ir pats nutarė peržiūrėti, o jei reikia ir pataisyti spektaklį. Jei pamenate romaną yra baliaus scena, kur Margarita priima svečius nuogutėlė.
Tai žymusis Tagankos teatro režisierius, visokiausių teatrinių premijų Vakaruose ir Rytuose laureatas Jurijus Liubimovas patikrino visas teatro artistes toje scenoje. Jo spektaklio koncepcijai buvo svarbiausia peržiūrėti kaip kiekviena iš jų atrodo nuoga.
Likusios rolės buvo padalintos/patvirtintos be didesnių peržiūrų.
Spektaklis pavyko anšlaginis, buvo rodomas bene trisdešimt metų.
Ką reiškia taikli Metro akis...