Apie moterų meilužius

Dabar esu tokiame amžiuje kai moterys pasipasakoja beveik viską. Na kaip tas senas gruzinas, anksčiau jis skubėjo įrodyti vyriškumą ir nieko per tą skubėjimą nematė, dabar jau pastebi  grožį. Ir neskuba įrodinėti vyriškumo.  Na beveik.

Taigi tik dėlei literatūrinio darbo užduočių  išsiaiškinau tokius įdomius dalykus.

1. Normali  moteris gali turėti ir vyrą, ir meilužį. Tačiau  antras meilužis jau per daug ir nedora.  Vyras ir vienas meilužis – dera, tai druska ir pipirai. Gyvenimas su prieskoniais. Vyras ir du meilužiai  – ištvirkimas. Tai lyg pridegęs kotletas keptuvėje. Nespėji....
2. Aktyvaus seksualinio gyvenimo pabaigoje moterims maloniausias vaizdas – buvęs meilužis. Viena sakė, kad jei būtų jos valia tai į savo jubiliejų kviestų vien buvusius meilužius. Deja, visuomenė dar tam nepribrendusi. Patys vyrai  iš meilužių sąrašo to nesuprastų,  kiti gal ir susimuštų išsižeidę kai pamatytų  kitą...nesubtilūs tie vyrai.....
3. Taigi nereikia imti į meilužius smarkiai vyresnio vyro, nes per jubiliejų anas  bus jau miręs....

Pasinėrimas į čekų kultūrą – 1

Kelias  savaites su šeima prabuvome  čekų šalyje Čekijoje. Labai teisingai pradėjome: pasinėrėme – ir tai visiškai pažodžiui – į čekų kultūros pradmenis  -  nuo pat pirmų dienų. Užsakėme  tikro alaus vonias ir net su papildomu apynių įbėrimu. Patyrimas buvo vertingas. Mano oda iškankinta įvairių odinių negalavimų  maloniai priėmė karšto alaus vonias. Balkanų moteris irgi sakė atjaunėjo n metų. Nors tos alaus vonios įrengtos  ir alaus darykloje, bet alaus galėjo įpilti daugiua, kadangi į dvivietę  vonią tilpo ir BM, ir mažė, ir aš. Tai visiškai pasinerti niekaip nesugebėjau, tik atskiromis dalimis. Procedūrai priklausė ir du bokalai šalto alaus per skrandį į vidų bei  ramiai atvėsti-pagulėti po karšto alaus vonių pusvalandį. Gal toks pasinėrimas ir brangokas jei kasdien, bet kaip startas pažinti Čekiją – visiškai optimalu. Kaina apie 200 litų, bet tai pasienyje su Lenkija, kitur brangiau.

Iš užburto čekiško alaus rato taip ir neišsiveržėme per visas atostogas. Negėrėme alaus tik vairuodami. Jo kaina 25 kronos ( 3 litai ) ir puikiausia kokybė užeigose tik užtikrino magiškos alaus rato kreidos poveikį. Nepatyrę turistai gali sumokėti kokioje Vaclavo aikštėje ir 95 kronas už alų. Bet tik nepatyrę. Mes daugiau kaip 30 kronų mokėjome gal tik vieną kartą. Už vaizdą į Karlo tiltą. Taip pat ir maistas restoranėliuose. Vienas kilogramas čekų firminio patiekalo koleno (karka) kainavo apie 16 litų....

Lietuva  jau taip toli nužengė savo progreso keliu, kad tokia Čekija iš Vidurio Europos yra žymiai pigesnė turistui šalis nei Lietuva. Komuniaga Jaroslavas Hašekas padarė vieną gerą darbą. Porai šimtų metų į priekį išgąsdino visas čekų vyriausybes – šiukštu liesti alaus kainas, bus alų branginančiai vyriausybei riesta. Mes tokio savo raštijos  klasiko apie  alaus kainas neturėjome, vis mūsų raštininkams rimtesni dalykai rūpėjo - trakų pilys, metų laikai  ir štuthofai. Tad dabar turime dvigubai brangesnį alų nei Čekijoje....

Čekai labai atsipalaidavę, rusų nebijo, rusų ir taip Prahoje ar  Marienbade pilna kaip kokiame Voroneže. Rusai perka namus, butus Čekijoje. Leidžia savo vietinius laikraščius. Matyt stabilus alaus vartojimas palengvina čekų požiūrį į gyvenimą, atpalaiduoja ir geopolitiniai  procesai jiems iki lemputės.

FIFA: negalima Rusijoje. Peticija

Negalima leisti FIFA Rusijoje vykdyti pasaulio futbolo cempionata

Gyvenimas yra trumpas, todėl...

Visi  gerbiami mano blogo skaitytojai pastebėjo – blogas retėja ir trumpėja. Noriu pasiaiškinti, kad tai ne nuo proto išsekimo ir senatvinių marazmų pirmųjų požymių. Ne, dar galva veikia. Tiesiog  nebegaliu gadinti savo stiliaus. Nuo bloge naudoto trumpo aforistinio-aferistinio stiliaus priverstas pereiti  prie ilgo lėto romano per 700 puslapių stiliaus. Tam yra labai svarbi priežastis. Kaip jau minėjau šio teksto antraštėje viršuje  – gyvenimas yra trumpas. Todėl atėjo laikas kam nors stambesniam savo forma nei blogas   ar short story.

Šį mano brandžiam žmogui derantį užmojį  palaikė ir viena brandi Lietuvos leidykla. Dar kartą išreiškiu  nenumaldomą pagarbą tai leidykla už tokį protingą ir tikėkimės finansiškai teisingą žingsnį

Tad porą metų užsiimsiu stambios formos kūrinio kūrimu bei sodais. Dar gal protmūšiais ir arbūzų bei vaikų auginimu.  Blogas bus kiek primirštas, bet neužmirštas. Tiesiog kiek rečiau pasirodys įrašai.

Šiek tiek paslapties skraistę nuo didžiojo projekto praskleisiu, bet ne viską, nes esu susaistytas  žodinių  ir įvairių kitų įsipareigojimų.

Darbinis projekto pavadinimas   -    “Į Kembridžšyrą”.

Siužeto pradžia tokia. Įvyksta geotektoninė katastrofa ir palangiškė  Basanavičiaus gatvės pabaiga ties jūros tiltu  įsiremia į Šventosios Trejybės koledžo duris Kembridže.

Pagrindiniai veikėjai numatomi tokie:

Buvęs Rusijos armijos  majoras Solovjovas, niekaip nesurandantis tikslaus  kreipinio  kaip kreiptis  į Kembridžo gyventojus – kembridžšyriane ar kembridžšyrovcy.

Solovjovo dukra gražuolė Marija, sėkmingai ištekėjusi už lietuvio  Mindaugo.

Pats lietuvis  Mindaugas, ne taip sėkmingai gavęs kaip vestuvinę dovanėlę  uošvį majorą su filologinėmis ir alkoholinėmis problemomis bei granatsvaidžiu Mucha.

Redžepas Tunda, nedidelės albanų grupuotės  vadas, nuolat pilnas idėjų kaip ūmai praturtėti.

Mylimas Redžepo brolis  Ismailas invalido vežimėlyje, beviltiškai įsimylėjęs  Mariją.

Pasimetęs britų premjeras Kvarteronas.

Lygiai  taip pat pasimetę keli britai, išvydę Kembridže Basanavičiaus gatvę ir jos žmones.

Škotų nacionalistas Danny, mylintis visus minėtus personažus, išskyrus anglus

Arbūzai, nauja Aristofano meilė ir kitos avys

Arbūzai kiek man žinoma dėl rudeniško birželio pralaimėjo beveik visur. Jie dar gyvi,  bet be didesnių perspektyvų išaugti į bent jau ką nors tinkamą parduoti už dešimt litų Kalvarijų  turguje. Ir ką ten Zuokas daro su tuo vargšu turgumi, aš matau jo nebeatpažinsiu po rekonstrukcijos, ten bus kažkokia madinga vieta, su madingai barzdotais jaunuoliais  ir dvasingomis merginomis. Nebe mano turgus...

Taigi sekmadienį nuvažiavome prie Elektrėnų pas lietuviškų arbūzų techonologę (buvusi molekulinės biologijos mokslininkė) ir paklausėme neramiai – ką daryti? Mes naiviai dar tikime progresu ir klimato atšilimu.

-         Nieko,  - atsakė arbūzų žinovė,  – birželis buvo  neįtikėtinai lietingas šaltas, ko gero neišaugs, bet dar galite gelbėti natūraliomis trąšomis Aminocat iš jūros dumblių..

Ir paguodai parodė  savo avis. Pagrindinis bandos patinas Aristofanas buvo taip gražiai įsimylėjęs į pačią jauniausią avytę (ką tik subrendo), taip meiliai kur buvęs kur nebuvęs  taikėsi prie jos vilnos prisiglausti. Buvusios kaimenės meilės jau visos išmylėtos. Naujoji debiutantė  nelabai ir bėgo nuo Aristofano. Vizualiai matėme avių meilę. Nesitikėjome, kad jie taip subtiliai....O arbūzininkės auginta  ant rankų avytė tapo paaugle ir metė draugystę su žmonėmis. Mama tos mažės buvo atsisakiusi. Grįžo pas avis, nors buvo maitinama pienu iš bonkutės žmonių rankomis kol buvo mažytė.  It šuniukas sekiojo žmones, bet atėjo paauglystė ir dabar linksmai  bėgioja avių krūvoje. 

Už maitinimosi strategiją bandoje atsako vyriausia bandos patelė, o Aristofanas pavojaus metu išveda visus mažylius toliau nuo pavojaus. Pavojų pasitinka tik avys tetos ir avys mamos.

Taigi  pas avis kaip pas žmones ir Lietuvoj kaip Lietuvoj. Lyja  ir lyja.. Kokie čia arbūzai?

Bet dar nusipirkau  šimtą lietuviškų arbūzų sėklų. Taip lengvai nepasiduosime....

Iš paskutinės angelų atliktos vėlių apklausos

Buvo apklaustos visos per savaitę patekusios  dangun vėlės, nepaisant jų lyties, tautybės, amžiaus ir tikėjimo. Tad apklausa gana reprezentatyvi. Rezultatai tokie:

1. 80 procentų vėlių patvirtino, kad joms nereikėjo paduoti stiklinę vandens. Prieš smertį visai netroškino, o kai kurios vėlės  jau buvo ir šiaip Žemėje atpratę gerti vandenį. Tad visai logiškai nusistebėjo  - kam vargo augindami  tiek vaikų?
2. 20 procentų vėlių pasitikslino ar tikrai alaus nėra? Tai koks čia rojus?
3. 50 procentų vėlių susirūpino ką danguje  veiks, jei niekaip neįžiūri išorinių  lyties požymių pas kitas vėles.
4. 10 vėlių procentų pareiškė ir toliau sėkmingai netikintys  kitu pasauliu. Angelai yra miražas ir tiesiog josios  per daug pavartojo  vakar. Taip jau  jiems yra buvę ne kartą...  
5. 10 procentų vėlių parašė skundus dėl nesaugaus eismo tunelyje, kur šviesa yra tik jo gale. Negi Visagalis negali tvarkingai apšviesti viso tunelio?

Batyras (1970-1993)

Eilinį kartą supykau ant gyvenimo. Aš gi tada buvau Alma Atoje, kai jis buvo gyvas, judrus  ir kaip tik jau penkerius metus kaip pradėjęs  kalbėti. Batyras buvo Indijos dramblys, jo tėvus padovanojo Tarybų Sąjungai Džavarchalalas Neru ir jis kalbėjo žmonių kalba (rusų). Ką ten kalbėjo, įkyrius televizionščikus pasiuntė nac.h.u.i. Bet  kaip viskas TSRS buvo padaryta per kairę ranką ir dar per užpakalį – zoosodo darbuotojai nunuodyjo Batyrą. Užkniso jis juos matyt juodai. Atseit per klaidą. Nežinau, jei mane gyvulys siuntinėtų  na...., sakytų duok duok duok ir dar skaičiuotų vienas du trys.....ir taip šešiolika metų....

Полный список слов и словосочитаний, которые Батыр произносил:

«Батыр» — отрывисто (хобот во рту); 
«Я» — очень отрывисто и в сочетании со своим именем, при длительном, хвалебном произношении, так что «Я-Батыр», звучало почти слитно; 
«Батыр» — задумчиво-ласково и протяжно (хобот во рту); 
«Батыр, Батыр, Батыр…» — радостно бегая по вольеру (хобот во рту); 
«Воды» (хобот во рту); 
«Хороший» (хобот во рту); 
«Батыр хороший» (хобот во рту); 
«Ой-ё-ёй» (очень звонко — хобот во рту); 
«Дурак» — редко и отрывисто (хобот во рту); 
«Плохой» — редко (хобот во рту); 
«Батыр плохой» — редко (хобот во рту); 
«Иди» (хобот во рту); 
«Иди (на) ***» — первый и единственный раз во время съёмки телепередачи (хобот во рту); 
«***» — редко и отрывисто (хобот во рту); 
«Ба-ба» (хобот во рту); 
«Да» (хобот во рту); 
«Дай» (хобот во рту); 
«Дай-дай-дай» (хобот во рту); 
«Раз-два-три» — кружась и пританцовывая (хобот во рту);