2014 m. liepos 14 d., pirmadienis

Arbūzai, nauja Aristofano meilė ir kitos avys


Arbūzai kiek man žinoma dėl rudeniško birželio pralaimėjo beveik visur. Jie dar gyvi,  bet be didesnių perspektyvų išaugti į bent jau ką nors tinkamą parduoti už dešimt litų Kalvarijų  turguje. Ir ką ten Zuokas daro su tuo vargšu turgumi, aš matau jo nebeatpažinsiu po rekonstrukcijos, ten bus kažkokia madinga vieta, su madingai barzdotais jaunuoliais  ir dvasingomis merginomis. Nebe mano turgus...
Taigi sekmadienį nuvažiavome prie Elektrėnų pas lietuviškų arbūzų techonologę (buvusi molekulinės biologijos mokslininkė) ir paklausėme neramiai – ką daryti? Mes naiviai dar tikime progresu ir klimato atšilimu.
-         Nieko,  - atsakė arbūzų žinovė,  – birželis buvo  neįtikėtinai lietingas šaltas, ko gero neišaugs, bet dar galite gelbėti natūraliomis trąšomis Aminocat iš jūros dumblių..
Ir paguodai parodė  savo avis. Pagrindinis bandos patinas Aristofanas buvo taip gražiai įsimylėjęs į pačią jauniausią avytę (ką tik subrendo), taip meiliai kur buvęs kur nebuvęs  taikėsi prie jos vilnos prisiglausti. Buvusios kaimenės meilės jau visos išmylėtos. Naujoji debiutantė  nelabai ir bėgo nuo Aristofano. Vizualiai matėme avių meilę. Nesitikėjome, kad jie taip subtiliai....O arbūzininkės auginta  ant rankų avytė tapo paaugle ir metė draugystę su žmonėmis. Mama tos mažės buvo atsisakiusi. Grįžo pas avis, nors buvo maitinama pienu iš bonkutės žmonių rankomis kol buvo mažytė.  It šuniukas sekiojo žmones, bet atėjo paauglystė ir dabar linksmai  bėgioja avių krūvoje. 
Už maitinimosi strategiją bandoje atsako vyriausia bandos patelė, o Aristofanas pavojaus metu išveda visus mažylius toliau nuo pavojaus. Pavojų pasitinka tik avys tetos ir avys mamos.
Taigi  pas avis kaip pas žmones ir Lietuvoj kaip Lietuvoj. Lyja  ir lyja.. Kokie čia arbūzai?

Bet dar nusipirkau  šimtą lietuviškų arbūzų sėklų. Taip lengvai nepasiduosime....

Komentarų nėra: