Moterris tai toks sutvėrimas , kuris sukurtas vyrams pajausti kaltę. Eini sau švilpiniuodamas suvalgęs Kijevo kotletą arba geri laimingai karštą dieną rasojantį šaltuku alaus bokalą - pamatai moterį ir jau skverbiasi tau po širdim toks ėduonis. Va moteris negeria alaus , gal jai blogai, gal joks gyvas daiktas jos nemyli. Arba aplamai moteris negeria. Čia jau visai liūdesys užpuola dėl tokios visapasaulinės neteisybės.
Arba skubi, leki į metro paskutinį vagoną, pasipainioja moteris ir griūna. Na josios toks mažas ir geibus kūnelis. Atrodo skubi, tai bėk toliau, pavėluosi gi. Ne, lenkiesi, žiūri ar dar kvapas eina iš jos. Vėl kaltės jausmas.
Arba senutės , jau nėra graudesnio vaizdo kai jos už paskutinius tris centus peka pigaus vyno buteliuką savo girtuokliui sūneliui. Duodi kiek trūksta. O juk sūneliui neduotum, pagailėtum centų. O vyrui juk skauda šachtą. Tik jis nemoka papasakoti ir išreikšti savo kūnu.
O moterys viską parašo savo vingriu kūnu. Jaunystėje parašo, kaip smagu ten susipainiti tose vingriuose. Senatvėje visa povyza vėl kalba koks tuščias ir nelaimingas moterų gyvenimas.
Prieš 1 dieną
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą