Prieš 1 dieną
2008 m. gruodžio 8 d., pirmadienis
Ragaujant vyną
It koks parulskis ėjau nuobodžiaudamas per supermarketą ir skaitinėdamas etiketes. Gal kas naujo? Ūmai akis pagavo užrašą amontillado. Tas pats amontiljado, kurio statinę aprašė Edgaras Alanas Po ir šito vyno pavadinimas persekiojo mane visą laiką nuo to apsakymo perskaitymo. Gal toks smarkus gėrėjas kaip Po nesu. Nors... amontiljadą nusipirkau ir vakar dviese net nepajėgėme išragauti per vakarą. Skonis priminė Brežnevo laikus ir tų laikų vyną: Agdam, Izabella, Portvein777. Nebuvo skanu. Stipru bei šleikščiai saldu. Taigi, rytą beliko svarstyti. Ar Po apsiriko su apsakymo pavadinmu. Ar jau niekas net nebepagaus iki pat Anapilio savo pavadinimu ir grožiu. Jei net amontillado tokiu nesvietiškai daug žadančiu pavadinimu...jau nebe tas...
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
Žmogau, Tu ir negalėjai pagaut kaifo. Ragaudamas taip buržuaziškai.
Privalėjai tą vyną ragauti rūsyje. Ten turėjo būti žiurkių. Kas nors turėjo Tave ten užmūryt. Arba bent pusiau įmūryt. Palikt tamsoje, su gęstančia žvake, oro srove iš langelio, likusio paskutinei neįmūrytai plytai, žiurkių kojelių šnarėjimu. Žodis "Amontiljado" tada būtų nuskambėjęs teisingai. Ypač, jeigu Tau būtų palikę tik žodį, o vyną išsineštų su savimi į viršų. (Ji, nusijuokusi karčiai paskutinį kartą. Arba Jis- Tavo priešas. O gal Jie. Abu. Geria dabar Amontiljado... Čia nesvarbu, koks vynas. Svarbu spalva.)
Rašyti komentarą