2009 m. sausio 9 d., penktadienis

Islamas ir aš


Prisipažinimas. Islamą kartais puolu, bet ir jaučiu silpnybę atskiroms sudedamosioms dalims. Gėda, bet neturiu tvirtos pozicijos šios kultūros atžvilgiu.

Viena iš mano antiislamiškos pozicijos griovėjų - fotografijoje. Simpatiškoji Salwa iš pažįstamų čerkesų šeimos. Pamūtintas laimingas veidas su kefyru rankose - aš. Kefyrą geriu aišku tik tokiais atvejais....

5 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Be parandžos ir dar šalia svetimo vyro... nuo tokių moteriškų ir prasideda kultūros irimas iš pagrindų. Vakariečių piktinimasis musulmonių engimu visiškai suprantamas. Vakariečiai vyrai po parandža negali pamatyti dailių veidelių. Vakarietės moterys (lietuvėms, rusėms ir lenkėms netaikoma) po parandža negali paslėpti savo bjaurių marmūzių. Allaho akbar.

grumlinas rašė...

@Ananimiškas - matosi, kad per mažai žinai islamo tradicijas. Parandža nėra būtina musulmonei, tačiau plaukus (kaip ir visą kūną, išskyrus rankas) ji dengti privalo. Sėdėti šalia svetimo vyro (ypač tokiu pagarbiu atstumu) taip pat nėra nusikaltimas.

Anonimiškas rašė...

Taip žemai pulti (su kefyru)

Unknown rašė...

Na ne kefyras. Tai airanas. Ir aplamai tame musulmoniškame restorane net alaus nedavė. Prašiau...

Anonimiškas rašė...

Tos sudedamosios dalys tai ...?
Gal tai ne islamo dalys, o Mesopotamijos, Persijos ar Bizantijos likučiai islame? Tada suprasčiau :)