Ši maloni moteris savo romane Kvėpavimas į marmurą(išleido Alma Littera) 52 puslapyje nurodo tėvui perkanti už litus rūbus, o jau 53 puslapyje veiksmui vystantis tiesia linija kažkas jau išeina į tarybinę armiją.
Klaida. Redaktorių išvis jau nebėra naujose pažangiose leidyklose...
Išvada: Moterims per sunku yra sekti savo rašomo romano logiką. Tad ateina didelis vargas lietuvių literatūrai. Krūvos rašytojų - moterų, besipainojančių kūrinio logikoje. O griežtai ir tiksliai pasakojančių istoriją vyrų - tuštuma.
Bet šiaip iš gražiųjų-gerųjų rašytojų moterų(Šerelytės ir Černiauskaitės) Lauros Sintijos tekstai labiau paskaitomi. Tikrinau ką tik.
10 komentarų:
Naujos pažangios leidyklos taupios. Skaitytojai atlaidūs ir nesikabinėja prie anachronizmų ir kt. (garbusis Troy - nemaloni išimtis). O lietuvių romano nėra ir nebuvo. Tuščioje vietoje net nendznos baltos galvos nieko negali sugadinti.
Parodyk boboms, kaip rašyti, Troy. 300 egz. autoriaus lėšomis - tik 7000 Lt.
Mane vis tiek labiau liūdina vertėjų darbai. Skaitau Sorokino "Ledas". Vienas veikėjas pristatomas kaip Vagis. Ne, tai toks mano vardas, sako Vagis. O po trijų pastraipų veikėja jau prisiglaudžia prie Voro. Gerai, kad aš mintyse iš karto vardą "vagis" išsiverčiau į "vor" ir nenustembu tokį aptikusi. O kaip suprasti tam dabartiniam mūsų jaunimėliui, kuris moka angliškai, o ne rusiškai? Ir tokių dalykų pilna verstinėje literatūroje iš rusų ir anglų kalbų. Matyt ir iš kitų, tik kitų nemoku, galiu tik įtarti dėl aiškių nelogiškumų.
Įsijungiau skaičiuotuvą "TheCalc", atlikau matematinį veiksmą. 7000/300=23,33 Lt
Gaunasi, kad teoriškai, jeigu pavyktų parduoti draugams ir giminaičiams visus ekz. po 25 Lt- įmanoma būtų netgi uždirbt.
Iškart perspėju garbųjį Troy: nepirksiu. Aš knygų neperku. Bet galėsiu paimt 1 ekz. kaipo dovaną. Skaityti neprižadu, bet paimt galėčiau. Gal.
Garbiąjam Anonimiškam gal jau laikas būtų įsigyti kokį nors vardą. Neįmantrūs vardai kainuoja visai nedaug, dažnai netgi pasitaiko, kad ir išvis dykai galima rast (ypač jei "second hand"). Vardas, kaip šlipsas: įmanoma ir be jo, bet su juo- šilčiau.
Gražus išsireiškimas "nendznos baltos galvos", vėl priminė jaunystėje skaitytą Sienkiečių ("Pan Wolodyjowsky" ir "Potop"). Tada, pamenu, skaitydamas tas knygas apie senovę, ne iškart susigaudžiau, kad žodis "bialoglowa" tada reiškė ne blondinę, ne kokią nors žilagalvę, o tiesiog bet kokią moteriškos lyties žmogystą. Po šiai dienai nežinau, ar to žodžio kilmė- tai aliuzija į baltas skareles, ar tiesiog į moteriško mąstymo ypatumus. Gal reikės paskui pasiknist paieškoti informacijos...
Parašiau "Sienkiečių". Jums, žinoma, aišku, kad tai buvo netyčinė klaida. Turėtas omeny rašytojas Henryk Sienkiewicz.
Knygai autoriaus vardą jau turiu. Pokemonas Drakula.
Bene Vilnis kažkada pasiūlė...
Dabar tik liko tekstą sugalvoti. Arba Fabulą.
"Moterims per sunku yra sekti savo rašomo romano logiką" - ar visoms? :)
Dėl klaidos - didesnę kaltę versčiau redaktorei/iui. Mat autoriui savą tekstą dažnai nelengva tarsi iš šono perskaityti ir pastebėti klaidas. O štai redaktorė/ius turi keliskart perskaityti, klaidas ištaisyti, paisyti vientisumo.
Be abejo, anonimiškas teisus - leidyklos taupios. Greitai ir pigiai - toks jų devizas.
Pagalvok apie haiku. Tas "Apie mane" japoniškiausias iš visų nejaponiškų. O eiles visi mariečiai dabar leidžia savo lėšomis. Na, beveik visi.
Jeigu moterims sunku sekti logika,tuomet jos tegul neraso. Kita vertus Alma litera turi buti atsakinga uz toki netakta,nesuredaguotas knygas,tai jau skaitytoju kvailinimas. Benedikto slenksciu autore beveik bemoksle,todel jai atleidziama.
Jazau. Bemokslė - o beveik gerai rašo. O tai kaip parašytų mokyti?
Rašyti komentarą