Sekundės, kurios ofise

Tos sekundės, kurios ofise, yra dar bailesnės nei pavyzdžiui sekundės, kurias pramiegi ant ką tik nupjautos žolės karštą vasaros dieną, kai jau vėsta ir dieną sukaitęs kūnas kartu su dūšia atsigauna, o snaudulys ateina kaip caras su visa palyda.
Taigi tos ofiso sekundės yra šleikščiai bailios. Kai jų paklausi tokiu angelo su triūba balsu:
– Ką jūs čia veikiate, mažės?

Sekundės išsilaksto ir tyliai cypčioja kampuose. Jos visai nežino nė mažutėlaičio žodžio, kuris bent jau pradėtų istoriją apie jas. Tos sekundės yra be atsitikimų prieš ir po. Spalva jų vienoda kaip kareivių. Jų dvokas kaip patalpos su neatidarytomis durimis nuo pat XXII suvažiavimo laikų. Jos net nepaskrenda, mėtosi sau kampuose ir tiek.



Bet ofiso sekundes bent jau galima suskaičiuoti. Jų kiekvieną dieną vienodas skaičius. Todėl jos yra galingos skaičiumi.