2013 m. rugpjūčio 6 d., antradienis

Marškinius pirkau



Tai vėl aš apie tą patį, jau jumi ir atsibosiu gal vieną kartą. Lyčių skirtingi gebėjimai.
Prakeiktas visada tuščias skrandis (taip jam tik atrodo) mane padarė visiškai dideliu, nepabijokime to žodžio – storu. Sportuoti nebesportuoju, net netreniruoju. Karšta, tai tingiu išjudėti iš vėsių namų.
Tad savaime suprantama vieną dieną neberadau namie normalaus dydžio marškinių. Balkanų moteris  su maže ilsino  mane nuo jų sanatorijoje. Aš faktiškai paliktas vienas akis į akį  su buitimi ir išgyventi man reikia pačiam. Maisto iš dviejų sodų pakanka. Šilauogės, agurkai ir pomidorai mėtosi visur namie.
Susinervinau, kad švarių marškinių nėra ir nuėjau pirkti, juolab akcijos, procentai. Ryžtingai nutariau pirkti pats. Kam man ta BM. Vyras esu, sugebėsiu. Tik paskambinau vyresnei kur geriau pirkti vyriškus marškinius.
Į parduotuvę Reserved (niekinga vyresnės dukros rekomendacija) įžengiau laukdamas klastos. Bijojau, kad iškart prišoks labai gudri pardavėja ir mane terorizuos prisipirkti ko man nereikia. Žinome mes tuos marketingo triukus.
Pakampėmis sėlindamas susiorientavau kur yra vyrų kampas, nes ten blaškėsi du visiški gėjai iš rusakalbių šalių. Jie ir pagriebė, ačiū Dievui,  visą pardavėjų dėmesį.
Tyliai susiradau kampe, kur nebuvo visas madas žinančių  gėjų, marškinius, kurie man pasirodė tinkani, XXL dydžio. Kvadratukais ir saikingai spalvinti. Vasariški. Akcija.
Klastinga pardavėja pasiūlė pasimatuoti. Aš išdidžiai nusijuokiau, tai gi čia pats didžiausias dydis jūsų parduotuvėje. Negi man netiks.
Namie vėl prisiminiau tas pardavėjos ironiškas akis,  negera nuojauta užvaldė mane ir pasimatavau tuos XXL. Sagos nesuėjo ant apatinės marškinių dalies. Pečiai tiko. Bet gal keistai atrodysiu tik su dviem viršutinėm užsegtom sagom. Lyg kažką viliočiau savo prakaituoto pilvo išlankomis.
Prakeikta lieso jaunimo mada. Prakeikti lenkų dizaineriai  iš Reserved. Jų įsivaizduojamos pirkėjų  figūros kaip pasaulio plaukimo čempionų.
Parvažiavau  atgal į parduotuvę. Atgavau pinigus. Ir kitoje parduotuvėje su tokiom pat akcijomis ir nuolaidomis radau XXXL dydį. Jeee, tokio  dydžio egzistavimo net  neįtariau, bet tokie dideli  marškiniai, kad net ant manęs plevėsavo laisvai lyg burės mariose.Ir XXXL kaina ta pati kaip XXL.
BM informavau vyriškai, sausai. Nusipirkau pats marškinius. Ji kiek ironiškai peržvelgė, bet pasakė kaip pats tai dar nieko. Kiek laiko pirkai? Paklausė.

Vietoj realiai sugaištų 2 valandų pasakiau 15 minučių. Neleisime joms  triumfuoti. BM labai nustebo: ir beveik geri ir pigūs, keista, ir pats nusipirkai...

2 komentarai:

Alimarkas rašė...

Puikus pasakojimas, aš irgi lankausi toje parduotuvėje ir saldus pardavėjos balselis "ar galiu jums padėti" priverčia stoti į gynybinę poziciją tarsi to pasiteirautu ne pardavėja, o trys ne tokie malonūs vyrukai tamsią naktį

Unknown rašė...

Taip. Tie balseliai ar galiu padėti. man neretai labiausiai užpjauna knygyne. Bliamba, ar esu koks idiotas kad be pardavėjos knygos nenusipirksiu...