Tai vėl aš apie
tą patį, jau jumi ir atsibosiu gal vieną kartą. Lyčių skirtingi gebėjimai.
Prakeiktas visada
tuščias skrandis (taip jam tik atrodo) mane padarė visiškai dideliu, nepabijokime
to žodžio – storu. Sportuoti nebesportuoju, net netreniruoju. Karšta, tai
tingiu išjudėti iš vėsių namų.
Tad savaime
suprantama vieną dieną neberadau namie normalaus dydžio marškinių. Balkanų moteris su maže ilsino mane nuo jų sanatorijoje. Aš faktiškai paliktas vienas akis į akį su buitimi ir išgyventi man reikia pačiam.
Maisto iš dviejų sodų pakanka. Šilauogės, agurkai ir pomidorai mėtosi visur
namie.
Susinervinau, kad
švarių marškinių nėra ir nuėjau pirkti, juolab akcijos, procentai. Ryžtingai nutariau
pirkti pats. Kam man ta BM. Vyras esu, sugebėsiu. Tik paskambinau vyresnei kur
geriau pirkti vyriškus marškinius.
Į parduotuvę
Reserved (niekinga vyresnės dukros rekomendacija) įžengiau laukdamas klastos.
Bijojau, kad iškart prišoks labai gudri pardavėja ir mane terorizuos
prisipirkti ko man nereikia. Žinome mes tuos marketingo triukus.
Pakampėmis
sėlindamas susiorientavau kur yra vyrų kampas, nes ten blaškėsi du visiški
gėjai iš rusakalbių šalių. Jie ir pagriebė, ačiū Dievui, visą pardavėjų dėmesį.
Tyliai susiradau
kampe, kur nebuvo visas madas žinančių
gėjų, marškinius, kurie man pasirodė tinkani, XXL dydžio. Kvadratukais
ir saikingai spalvinti. Vasariški. Akcija.
Klastinga
pardavėja pasiūlė pasimatuoti. Aš išdidžiai nusijuokiau, tai gi čia pats
didžiausias dydis jūsų parduotuvėje. Negi man netiks.
Namie vėl
prisiminiau tas pardavėjos ironiškas akis,
negera nuojauta užvaldė mane ir pasimatavau tuos XXL. Sagos nesuėjo ant
apatinės marškinių dalies. Pečiai tiko. Bet gal keistai atrodysiu tik su dviem
viršutinėm užsegtom sagom. Lyg kažką viliočiau savo prakaituoto pilvo
išlankomis.
Prakeikta lieso
jaunimo mada. Prakeikti lenkų dizaineriai
iš Reserved. Jų įsivaizduojamos pirkėjų figūros kaip pasaulio plaukimo čempionų.
Parvažiavau atgal į parduotuvę. Atgavau pinigus. Ir
kitoje parduotuvėje su tokiom pat akcijomis ir nuolaidomis radau XXXL dydį.
Jeee, tokio dydžio egzistavimo net neįtariau, bet tokie dideli marškiniai, kad net ant manęs plevėsavo
laisvai lyg burės mariose.Ir XXXL kaina ta pati kaip XXL.
BM informavau vyriškai,
sausai. Nusipirkau pats marškinius. Ji kiek ironiškai peržvelgė, bet pasakė
kaip pats tai dar nieko. Kiek laiko pirkai? Paklausė.
Vietoj realiai
sugaištų 2 valandų pasakiau 15 minučių. Neleisime joms triumfuoti. BM labai nustebo: ir beveik geri
ir pigūs, keista, ir pats nusipirkai...
2 komentarai:
Puikus pasakojimas, aš irgi lankausi toje parduotuvėje ir saldus pardavėjos balselis "ar galiu jums padėti" priverčia stoti į gynybinę poziciją tarsi to pasiteirautu ne pardavėja, o trys ne tokie malonūs vyrukai tamsią naktį
Taip. Tie balseliai ar galiu padėti. man neretai labiausiai užpjauna knygyne. Bliamba, ar esu koks idiotas kad be pardavėjos knygos nenusipirksiu...
Rašyti komentarą