2013 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis

Žavingi marketingo ėjimai



Žinau, žinau – viskas jau išbandyta ir nieko naujo po šia saule nebebus.Ypač marketinge, kuris padorius žmones  tik nervina ir visiems, turintiems didesnį nei pradinį išsilavinimą, kelia šleikštulį.
Bet štai keli marketingo ėjimai kurie mane suviliojo ir netgi sukrėtė  gerąja prasme.
Štai šią vasarą labai lietingame Malborke šeimininkai leido, ką ten leido – liepė -  prie visų lengvatų daryti ką tik nori jų namo sode, skinti trešnes kiek telpa. Sakė raudonos skaniau, bet mums tiko visos ir netgi geltonos. Trešnės labai aukštos – tai gailėjomės pririnkę tik kiek siekia mano ranka. Guvesnis laipūnas dar būtų priskinęs ne vieną kibirioką trešnių viršuje kur mano ranka nesiekė.
Tad niūraus karžygiškojo Malborko dviejų dienų lietų kiek nusvėrė skanios lenkiškos trešnės. Pačioje pilyje labai dar patiko riterių skulptūrų grupė. Vienodi maži metaliniai vyrai išrikiuoti karine rikiuote kieme. Ir suveržti tokiais lyg ir varžtais. Po jais raumeningi kūnai, kaba niekam nereikalinga lytis. Smagiai  lenkai tokiu būdu išsityčiojo iš nevykusių kryžiuočių, sugebėjusių taip susidrausminti  ir vis tiek pralaimėti Žalgirį bei savo rūsčią vienuoliškai riterišką valstybę.
Išmanioji  Europos Sąjunga save pareklamavo Žalgirio mūšio vietoje irgi savotišku marketingo ėjimu. Iškabintos Žalgirio  mūšio vietoje  Lenkijos,  Lietuvos ir Europos vėliavos. Kaip nugalėtojų? Kad  ...kaip tik Žalgirio mūšyje Europa pralaimėjo...nepabijokime to pripažinti -  kryžiuočių armijoje buvo visos Vakarų tautos.
Ilgai rinkau žodį nusakyti tokį ES vėliavos kabojmą kartu su nugalėtojų vėliavomis  ir teradau rusišką  - примазаться (prisitrinti, prisitepti) – prie pelnytai ten plevėsuojančių pergalingų Lenkijos  ir Lietuvos vėliavų. Nors pergalingos ES vėliavos plevėsavimo man suvoktinas variantas gali būti ir toks: na ir kas kad kažkada pralaimėjome – vistiek atšliaužėte pas mumi ant kelių.
Kremlius  juk dar blogiau.
Taip gerai pamarketinguota ES vėliava man nedavė ramybės gerą pusdienį. Tikslas – pasiektas. Šis pagyvenęs  lietuvis taip ilgai apie ES dar niekada nebuvo galvojęs...
O vienas originaliausių marketingo ėjimų aišku buvo Rumunijoje. Yra ten tokie Spalvotieji vulkanai. Kai kam jie visai tuščia vieta, mums patiko – mėnulio peizažas su burbuliuojančiomis balomis. Niekas toje plynaukštėje neauga. Naktimis būsimos Rumunijos žvaigždutės fotografuojasi erotinėms nuotraukoms. Vien seneliukas prie sukrypusios čiaušeskinės  lūšnelės, kur atseit bilietų kasa,  kaip dirbo. Baisiausiai  susiraukęs rodė kad jokiu būdu nerūkytumėm prie vulkanėlių. Nes bus išraiškingas bum. Metanas.
Bet užsieniečių prie tų Vulcanii Noroiosi (Spalvotieji vulkanai) beveik nebūna. Nuošaly ta vieta nuo turistinių takų. Tai mus kaip retenybes ten nešiojo ant rankų. Ypač patiko kavinė. Jie davė nemokamai mums tris spurgas, tai dabar po dvejų  metų prisiminiau ir atidirbsiu tas tris spurgas.
Pastraipa apie save. Aš sąžiningas blogeris, pakvieskite mane kur nors, pavaišinkite  spurgomis  ir aš to neužmiršiu,  jus  būtinai paminėsiu geru arba nelabai žodžiu.

O  rumuniška kavinė reklamuojama taip. Plačiausiai išsišiepę darbuotojai pirštu moja mažei ir iš paskos slenkantiems tėveliams, ateikite, ką mes virtuvėje turime. Virtuvėje, kur gaminama maistas,  jie turi didelį gyvą natūralų driežą. Kuris išgyvena valgydamas virtuvės  maisto atliekas. O gal padeda gaminti.pavyzdžiui tarkuotas morkas. Savo organizme.
Mažė aišku džiugiai suriko ir driežas dingo.Virėjai numojo ranka ir paaiškino, kad jis grįš. Comes back. Gyvena jis čia.

Ir tikrai nespėjome suvalgyti savo pietų, kai driežas vėl grįžo ir mes jį ramiai apžiūrėjome kramtydami kavinės dešreles. Driežas irgi kažką kramtė. Pajautėme dvasinį ryšį. Su driežu bei rumuniškaisiais  marketingistais iš kavinės prie Spalvotųjų vulkanų.
Rašyti komentarą