2013 m. rugpjūčio 10 d., šeštadienis

Na bet vistiek lenkai yra mandagūs



Dabar iš naujo šiomis dienomis labai smarkiai pažindinomės su lenkais. Tai aš taip pat  pasipasakosiu. Visų pirma pavienis neorganizuotas lenkas yra baisiai mandagus. Be jokios ironijos. Net goriliškas Hitlerio būstinės apsauginis kalbėjo meiliai it šešių vaikų madona.
Mažė, nepratusi  prie tokio iš tolo reiškiamo mandagumo, lipo pasinaudodama naiviu lenkų mandagumu  kiekvieno viešbutėlio portje ant galvos. Vertė juos rodyti filmukus ar piešti kartu su ja. Anie mandagiai kankinosi. Gdanske vienam restorane net radome keturis kelnerius žaidžiančius su ja slėpynių. Mes, tėvai, tyliai  kikenome ir ilsėjomės.

Torūnėje  tokio nevykusio viešbutuko Zlata Rybka portje irgi atsidavė mažės priežiūrai visa širdimi. Kartu su ja žiūrėjo apsikabinę multikus. Tačiau šypsodamasis daugiau nieko ir nedarė. Iš šiukliadėžių lipo kalnai šiukšlių,  krūvos neplautų  indų virtuvėje kabojo kilimandžarais, nes portje buvo užsiėmęs. su maže arba  be jos žiūrėjo per kompą filmukus. Bet buvo labai mandagus, bet kokiai svečių minčiai pritardavo  maloniai. Štai mes žemėlapyje radome labai didelį atvirą baseiną  kurorte netoli  Torūnės.  -  Ciechocinieke. O jo gyventojus bandyčiau pavadinti ciechociniekiečiais. Jei kam pavyktų ištarti nesukliuvus... Pasitikslinome pas mūsų mandagųjį portje  ar ten galima maudytis, tak, tak, očyvisčie, dar krūva lenkiškų žodžių. Supratome – jis pats ten maudėsi.
Kurorte C. (idant skaitytojas jau nebelaužytų savo regėjimo ir kalbos padargų) radome keisčiausią matytą Lenkijoje įrenginį – tienžnią. Tai kilometro ilgio medinis aukštas statinys, kuris prisotintas  druskos generuoja tokioje beveik uždaroje erdvėje labai gydantį orą ir visi lenkai ten labai gydosi. Net  Lenkijos prezidento rezidencija ten stovi.
O pagal žemėlapį viduje tos tenžnių apribotos teritorijos yra nuo vokiečių laikų likęs milžiniškas gydomasis sūraus vandens baseinas.
Mes, kaip seni ir nagli turistai, privažiavome kur negalima važiuoti, ten sėdėjo tvarką prižiūrinti  liūdna lenkė ir pasibaisėjusi žiūrėjo kaip mes teršiame gydomąjį tenžnių orą su savo opeliu. Jos ir paklausiau – kaip nusigauti iki baseino.
-         Pone,  - atsakė liūdna lenkė,-  jau devynis metus nėra to baseino. O gal ir visus dešimt...
Kaip mes užsipuolėme savo mandagųjį lenką, ką jis nežinojo, kad ten seniai baseino nebėra. Mes 30 km grūdomės velniai žino ko. Kompo filmukų nukvakintas mandagusis  lenkas tik mandagiai nusišypsojo ir atsakė, kad mat kaip, o jis ten kažkada maudėsi  su tėvais, kai buvo mažas, toks  kaip mūsų vaikas...
Bet miestas C. vėl svajoja atstatyti tą vokiečių kažkada pastatytą didžiausią Europoje sūraus vandens baseiną, net politikai rinkiminiuose  plakatuose  ant tvorų  buvo  iškabinę miestelėnams tokį pažadą. Patys matėme. Su tuo baseinu miestas C. vėl suklestėtų.


 Na bet vistiek lenkai yra mandagūs. Gal dabar ko ir neturi, bet juk turės.
Rašyti komentarą