Prieš 1 dieną
2013 m. rugsėjo 26 d., ketvirtadienis
Opresionistinis falocentristinis savimyla (tai apie mane)
Gavau galų gale ko prašiau. Gerbiamas blogeris Skirmantas Tumelis vieną vakarą/naktį išspaudė iš savęs recenziją apie "Gyvenimo stebėtojo memuarus".
Tai dabar taip galvoju: o gal nereikėjo to prašyti, ypač kai recenzentas prikaišiojo į tekstą apie mano knygą tokių žodžių kaip falas ir opresija. Na bet...pats norėjau...nors rado ir pliusų. Skirmantui labai patiko pabaigos.
Štai čia visa ta Skirmanto Tumelio recenzijistinė bakchanalija
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
4 komentarai:
Knygą tik perverčiau, gal kelis gabalus iš naujo paskaičiau, nes viskas jau buvo matyta, redakcijai turbūt aišku kur, t.y. čia. Recenzijų ir kritikos reikalavime autorius išreiškia pretenziją bei užmojus į literatūrą. Nei recenzijos, nei kritikos nesijaučiu vertas pareikšti, nes tada reiktų man būti labiau pažengusiu literatūros plentu, o taip kol kas nėra. Nes nesu knygos už dyka išleidęs, todėl ir nėra. Nesu ir už pinigą išvis jokios knygos ir neknygos literatūrine prasme išleidęs, jei ką. Svaičiojimai ir papezėjimai internetuose nesiskaito. Bet tokios knygos kaip dj gerb. Troy man ir nereikia. Manau, čia tik smėlio dėžė ir plunksmos bandymas, kurio sureikšminti gal nelabai verta. Pasirinkta žodinės fotografijos forma yra tas pat, kaip interneto durniukams skirtas memas. Nes jie teksto nelaiko. Nes tekstas yra smūgis. Visi tavo "supu mažę" arba "einu į turgų" yra tik memas, ant kurio užrašai pora žodžių viršuje, o pabaigos moralę apačioje. Moki susitvarkyti su savo mintimis, valdai žodį, todėl paauk literatūrine prasme. Turi istorijų, kurias gali išauginti iki apsakymo lygio, jei žinai, apie ką aš čia.
Sakai, antrą knygą, ir nežinai, apie ką... Pirma yra tavo juodraštis antros. Beje, kaip pats kažkada seniai bėgiojęs už Kuršius - paklausiu - toje fotkėj, kodėl kažką su dievais kalbi, jei už nugaros laisvos grumtynės? Stebėtojas gal?
Mpl, rūsčiai ale gal ir tiakliai. reikia augintis.
O man kilo noras prieštarauti. Aš ten įžvelgiau saviironiją, o ne savęs liaupsinimą, ir čia didelis skirtumas. Antra, ir trumpa "žodinės fotografijos" forma gali laikyti tekstą. Kartais vienas trumpas sakinys "smūgiuoja", kalbant mpl žargonu, kur kas stipriau nei ilga pastraipa. Ne veltui šiuolaikinė literatūra vis dažniau žaidžia trumpomis formomis... Neteigiu, kad čia viskas gerai ir t.t., bet manau, kad mpl kalba apie skirtingus žanrus - nesiimčiau "stebėjimų" lyginti su romanu, bet juk ir knygų būna visokių...
O dėl to, ką tobulinti toliau... Manau, svarbiausia susigalvoti knygos "stuburą", kažkokį siūlą, ant kurio būtų galima stabiliau verti visus "stebėjimus", kad jie nebėgiotų kas sau, o iš tiesų sudarytų mažus skyrius su juos rišančia mintimi...
Paskutinį Bookerį irgi gavo ypatingai trumpus tekstukus rašanti autorė.
Apie stuburą- virbalą ant kurio verti - vertingas pasiūlymas.
Rašyti komentarą