Lietuvos kinas, Ozo g.4 – neanarchija

Kadangi mane paliko namie atostogauti moteriškės išvykę sanatorijon, tai puoliau semtis kultūros, nes patys matote kuo pavirtau per vaikus ir Balkanų moterį.


Artimiausias namams kultūros taškas, toliau brautis kultūros pabijojau, o jei nepatiks - Lietuvos kino salė Ozo 4 ir ten rodė Anarchiją Žirmūnuose. Bilietas tik 6 litai, žiūrovai irgi šeši, ir dar nemokamas šou prieš filmą su saldainiais bei arbata. Šou darė aktyvus vadybininkas toks plepus seniokas – dalino reklamą, pasakojo kokius dar vakarėlius čia galima surengti(pasirodo salę išsinuomoja net bernvakariams, seniokas paruošia spec.programą su geriausiomis vietomis iš visų kinų ir kai atėjo po išrinktų senioko kino gabaliukų reali striptizo šokėja, tai jau niekam nebuvo įdomu, galite įsivaizduoti), kita pora nusisamdė visą salę susitaikymui ir žiūrėjo savo filmą kuriame susipažino. Bet po penkių minučių verkdami išbėgo. Viena, o po to kitas. Taigi senioko istorijos buvo įdomesnės už kiną.

Pagrindinis Anarchijos Žirmūnuose charakeris beveik nekito per kiną, siužetas aižėjo, griuvo ir kėlėsi, konfliktai lyg ir buvo, bet mediniai kaip lietuviškame kine prieš 20 metų, finalas – dirbtinis, visai neišplaukė iš viso siužeto. Kiek įdomesnė buvo anarchistė, dar mačiau jos veide bandymus pavaidinti.

Prajuokino sekso scena filme, po jos iš lovos viena dalyvė kėlėsi su džinsais, kita su suknele. Negi lietuvių aktorės visos yra iš moterų vienuolyno, netikiu. Gražiausia filme buvo Žirmūnų vaizdai iš oro baliono ir frazė apie kacapus, galvojau va dabar prasidės realus filmas, bet…