Bliamba tame pačiame ofise, nykiame kaip 1954 metų Pravdos vedamasis, pergyvenu jau antrąjį kaštonų bombardavimą. Ant sienų išvedžioti buvusios kasos laidai laideliai, Petebrugo Varinio raitelio medžio inkrustacija(matyt dar Maskvos olimpiados laikų palikimas) ir Basanavičiaus bareljefas (čia pats radau sandėliuke, Beresnevičiaus nebuvo, tai tiko). Nors pro kaštonus ir švysčioja saulė, bet sezoninė depresija kaip pirmą mėnesį šiame ofise.
Bombarduojant antrą kartą kaštonams atsivilko baisi dvejonė, kad jau man nebeatsitiks joks atsitikimas. Nebus ką prisiminti geriant antrą butelį degtinės, kai pasakoji iš esmės pats sau ir niekas iš sobutylnikų nesuvokia tavo istorijos kulminacijos, įžangos ir epilogo. Bet vistiek plekšnoja per petį. O pačiam ramiau – gyvas, su manimi atsitinka toookios istorijos.
Prieš dvi savaites lyg ir buvau toli, kitame pasaulio krašte pagal geografus ir pagal antropologus, deja, nuotykių lygis nulinis. Na beveik nulinis, papasakoti nėra ką. Na gal apie pirtį Bucharoje, bet tai nuotykis daugiau Balkanų moteriai …
Aš ir sakau, kažkaip sugebu su metais išsisukti nuo nuotykių. Lieka tik stabilus bombardavimas kaštonais. Nors tiek gaunu per galvą.
Prieš 13 valandų
8 komentarai:
Mūsų amžiuje nuotykiai jau kenkia, Troy... :)
Na, kaštonai tuoj išmirs (tiesiogine ta žodžio prasme), o tada visai liūdna bus...
Sensti, musėt...
Musėt musėt
Kept, o tsi rimta apie kaštonus?
Jei iš tikrųjų klausi apie kaštonų kepimą (gal raidę sumaišei? :), drįstu pranešti, kad kepami kaštainiai, ne kaštonai. Beje, kaštainiai irgi ne stebuklas - pašalusių bulvių skonio.
troy
"Kept, o tai rimta apie kaštonus?"
Jo, rimta. Įsimetus į juos jau senokai tokia kolera - kaštoninė keršakandė, kuri ir naikina tuos kaštonus.
Mažai kas dabar į medžius akis kelia, bet verta atkreipt dėmesį, kad kaštonai jau vasaros pradžioj būna visiškai nurudę.
http://www.fotobankas.lt/fotografija/list/search/ka%C5%A1tonin%C4%97+ker%C5%A1akand%C4%97
Pagal tą vardą google galima ir daugiau info susirasti.
Taip..mačiau tokius lapus...
Rašyti komentarą