Šaldytuvas arba tikroji buitinių prietaisų paskirtis

Atrodo paprastas buitinis dalykėlis. Balta elementari metalinė dėžė. Iš tikro tai emocinis hierarchinis santykių reguliavimo centras su psichinės pusiausvyros atstatymo funkcija. Ar per daug sudėtingai? Gerai, pabandysiu paprasčiau.
Pirmiausia tai katės traukos ir išviliojimo iš bet kokios slaptavietės centras. Naivūs žmonės bandytų pakviesti mūsų balkanišką katę vulgariu kis kis arba kac kac. Figuški. Katė dėl niekingo pabendravimo kis kis nekiekvieną kartą teiksis išlipti iš minkšto guolio. Mes naudojame kitą kvietimo būdą. Girgžt girgžt. Šaldytuvo durelėmis. Katė iškart besiraivydama(net nuo šilto radiatoriaus) atslenka ir mieguistai murkia ką duosi man gero šį kartą.

Taigi bendravimo su gyvąja gamta funkcija.

Panaši į bendravimo su gyvaja gamta funkcija yra Balkanų moters supratimu maisto davimas man. Už bausmę aktyviai siūlomas sveikas maistas ir kai reikia skubiai pagerinti santykius su gyvąja gamta(tai yra su vyru) nesveikas, bet skanus maistas. Reguliarūs išpuoliai apie sveiko maisto naudą jau savaime suprantama yra hierachinės kovos elementas. Draudimas valgyti sviestą/sūrį iš šaldytuvo ir vietoj to naudoti balkanišką makalą iš moliūgų, pipirų ir pomidorų. – tai elementarus bandymas įvesti hierarchiją kur laiptelis aukščiau yra grynai balkaniškas. Taigi tai hierarchinė funkcija

Mažoji šaldytuvą naudoja dviem aspektais - hierarchiniu bei vegetaciniu. Hierarchiniu būdu tai tranko šaldytuvo dureles taip, kad katė mirksi mirksi ir greit pabėga iš virutvės, tuo eilinį kartą patvirtindama  hipotezę, kad mes  - žmonės -  naudojame įrankius ir todėl visada įveiksime kačių šeimos plėšrūnus, nors jie ir būtų to pačio dydžio. Išvariusi katę pereina prie vegetacinės fazės – noriu valgyti – tai kova už išgyvenimą. Nes užsidiskutavę dėl hierarchinių problemų tėvai kartais gali užmiršti mažo vaiko skrandelį. Tad primena...

Aš šaldytuvą naudoju kaip vyriškos kovos už savo teises tylios(bet atkaklios) pogrindinės kovos simbolį. Tyliai tyliai naktimis ar vėlyvais vakarais prisėlinu prie šaldytuvo durelių beveik negirgždindamas parketo savo 120 kg svoriu ir valgau nesveiką sūrį su nesveiku sviestu bei nesveika duona. Atlikęs pogrindinės kovos aktą galiu sau eiti ramiai miegoti. Arba dar kartą atlieku kovos aktą jei man nepakanka savo psichinei pusiausvyrai sutvarkyti. Tada man ramu - aš padariau ką galėjau kaip vyras. Mano psichinė pusiausvyra atstatyta. Aš kovojau už savo teises.

Taigi mano galva šiais keliais trumpais pavyzdėliais įrodžiau jums, kad šaldytuvas tai ne elementari balta metalinė dėžė, o daugiafunkcinis namų centras.

Lietuvė - norvegiškų monetų kūrėja?

Norvegišką monetą kūrė lietuvė - Gražina Jolanta Lindau?

Ir istorija juokinga su ta moneta - atkalta su klaidomis, bet taupūs norvegai nutarė ma ja šunes, jei darė lietuvė,  tai ir palikime su klaidomis...tai juk taip rytųeuropietiška...
istorija iš čia:
http://drugoi.livejournal.com/3622429.html

Vilnius pokaryje

Tėvas su draugeliu , abu 80mečiai, pasakojo savo atsiminimus apie pokarinį Vilnių(1946-1948).


Keli įdomesni pastebėjimai.

Turgų buvo daugiau, štai vienas buvo dabartiniame skvere Naugarduko – Pylimo kampas. Jiems įstrigo anų laikų lenkų siūlomi turguje aliejuje kepti bulviniai blynai – pliocki goronci, pliocki goronci – taip šūkaudavo pardavėjai. Placki ziemniaczane – būtų dabartine literatūrine. Lietuviškai mieste buvo šnekama nedaug.

Lenkų emigracijos banga apie 1948 metus iš Vilniaus buvo šiek tiek priverstinė, nebuvo tremtis, bet naktį ateidavo pareigūnai ir sakydavo reikia išvažiuoti.

Kai buvo jauni beveik nevartodavo alkoholio, buvo tiesiog per brangu. Naminės nebent kai atveždavo iš kaimo kas. Alaus tiek negerdavo kiek dabar žmonės geria. Amatų mokyklose mokytis buvo geriausia materialine prasme, duodavo uniformas, buvo neblogos valgyklos. Vienas norėjo mokytis gimnazijoje, bet tėvas neleido, per brangus išlaikymas būtų buvęs...

Tada dirbdavo ir šeštadieniais, vienintelė poilsio diena būdavo sekmadienis. Beveik visada eidavo į Vingio parką, ten buvo pagrindinė darbininkų poilsiavietė. Maudydavosi Neryje, kas nors pasiimdavo gitarą arba akordeoną. Net miesto autobusu brangu buvo važiuoti, visur pakakdavo jauniems savų kojų apeiti Vilnių. Be Vingio parko dar smagu eiti būdavo į kinus, mėgo “Aušrą” prie stoties. Rodydavo trofėjinius filmus.

Aplink dabartinį Kalvarijų turgų buvo kariuomenės kazarmos arba bulvių laukai. Žalgirio stadionas vadinosi Spartako. Buvo bulvių laukas vietoj stadiono, bet pastatė gana greitai. Nepamena ar vokiečiai statė ar ne. Bet vokiečiai belaisviai kai kurie atrodė gana liūdnai. Juos vesdavo po darbo kolonomis kažkur į Subačiaus gatvės galą, tai kai kuriuos draugai vilkdavo už parankių. Patys nepaeidavo.

Garsų Vilniaus žinovą Vladą Drėmą tėvas neišleido su jais mokytis amatų mokykloje, nes reikėjo uždengti namo stogą. Atidėjo taip jo mokslus.

Abu 80mečiai rodė kur dirbo ir gyveno, tai geriausiai prisimena kur gastronomai ir milicijos skyriai buvo bei gražias bendramoksles ir bendradarbes...jaunystė...

Iš sovietikos: kosminis kastuvėlis

Keistajame socializme galėjai patirti netikėčiausių istorijų. Štai dar viena – apie kosminį kastuvėlį.

Tėvas turėjo dvi aistras; gėlininkystę ir techninius išradimus. Deja, vienu šias abi aistras suderinusiu veiksmu galėjome pasigirti tik praėjus daug metų po brandaus socializmo kracho.

Rankos baisiai pavargdavo kapstantis su tulpėmis ir tėvas padarė seriją įrankių tulpininkavimui. Kauptukai, kalibratoriai ir nedideli kastuvėliai. Įrankius liepė laikyti purvinus ir neblizginti labai jais prie svetimų. Kaip smalsus paauglys pavarčiau – plienas kaip plienas, tik labai jau lengvi, rankoje beveik nejauti svorio, o kietumo buvo kaip velniai, akmenis galėjai skaldyti. Tėvai, klausiau, keisti kažkokie tie nauji kastuvėliai, labai jau smagūs rankoje. Va ir gerai, vis atsakydavo tėvas, tik niekam nerodyk…

Palaipsniui net ir į mano visais kitais dalykais(tik ne tulpininkyste) susidomėjusią paauglio sąmonę įsiveržė tyrinėtojo instinktas. Lengvi įrankiai, pasiutusiai lengvi. Kažkas fantastiško yra su metalu. Fantastiką anuomet skaitydavau ir galų gale prispaudžiau tėvą, prisipažink kas tai per medžiaga? Niekas tokios neturi, ar ne taip?

Ir tėvas papasakojo.

Tėvas kaip labai aukštos kvalifikacijos metalo apdirbėjas gaudavo rečiausių užduočių. Kartą pagal kažkokią kosminę programą jie gamino detales iš ypatingai lengvo titaninio lydinio. Programa kaip ir slapta, vadai budrūs, bet ne ten kur reikia, tai yra sovietai yra sovietai. Titano lydinio detalėms buvo užvežta per daug. НИИ miegantis inžinierius tiksliai nepaskaičiavo ir tėvas pakėlęs rankas(kratykite, padlos) išėjo pro gamyklos kontrolės punktą. Už nugaros jam buvo sukišti gaminiai iš niekam nereikalingo kosminio titano.

Tai va, dalis to titano lakšto skraidė po kosmosus, o kita kosminio titano lakšto dalimi mes išsišiepę kapstėmes po tulpių laukus ilgus metus. Po to kai metė tėvas tulpininkystę likusius įrankius išdalinome giminėms ir tie įrankiai dar kažkur turėtų būti naudojami. Retas šiais laikais atpažintų juose titaną.

Kokioje kitoje visuomeninėje sistemoje paprastas gėlininkas galėjo kapstytis žemėje su kosminiais kastuvėliais?

Savaime suprantama tik ne dabartiniame buhalterių ir centų skaičiavimo iškankintame kapitalizme. Tataigi, turėjo socializmas ir savų pranašumų…

Lietuviški arbūzai

Dabar pradėsite su mumi ginčytis, kad Lietuvoje arbūzai negali užaugti. Gali.
Man pakako pirmos lietuviškų arbūzų instrukcijos eilutės:
Sėklas pasėkite daiginimui Vasario 16-ą.

Alyvos šakelė kaip blogio ženklas

Prieš keliolika metų alyvos šakelė buvo taikos ženklas. Visokie Kremliaus remiami taikos judėjimai mojavo juo kaip pasiutę. Bet mes nestovime vietoje ir dardame. Žodis dardėti kiek  įmanoma žodžiais tiksliai  apibūdina būseną, kurioje yra Vakarai ir mes, neseniai su džiaugsnmu patekę išsvajoton civilizacijos kaip ir viršūnėn. Dabar dardėsime kartu. Žemyn.
Blogis su alyvos šakele iš ten ir ateina, iš vietų kur auga alyvmedis. Mūsų kvailos, pažangios ir šiaip moteriškės pamenu žiūrėjo išsirovę iš marazminio rusiško socializmo varianto į tuos ramiai laiką tarp pirštų seikėjančius  alyvmedžių augintojus ir nepaliovė žavėtis. Jūra, saulė, ramybė, tamsūs vyrai, kavinės, taurelės. Neskubrus Viduržemio jūros gyvenimas.
Pasirodo tie ramūs vyrai sunerimsta kai iš jų atima ramiai be pastangų  kapsintį į kišenę pinigą ir net eina streikuoti. Nors tai ko gero jų įprasta būsena. Buvo tokia sąvoka - itališkas streikas - tai kai lyg ir dirbi, bet iš tikro slapta streikuoji. Šitą itališką streiką visoje  ES dabar matome vismae gražume, ES politkia šneka, bet nedaro, ES prezidentas - mazgotė, graikai tik streikuoja, kol Graikija  darda  velniop. Italai su savo vadu Silvijumi dulkina viską kas juda.
Visur itališka streikas, net  mūsų lėtieji valdininkai jau gerai jį pramoko.
Šiaip  viskas man aišku. Tik viena  dar ne. Extra virgin alyvų aliejų naudoju, iš dyko supratimo, kad taip turi maitintis vidurinioji klasė vyresniame amžiuje. Bet dar kažkodėl neapsikrėčiau tuo alyviniu požiūriu. Manau mokesčiai yra gerai, Lietuvos valstybė privalo būti, šeimos augina vaikus.  Aišku su laiku gal apsikrėsiu. Gi vartoju tik kelis metus. Bet matyt  turi užkrato tas lėtas alyvmedžio augimas, kai pasodinto medžio derlių mato tik  kita karta, arba naudoji savo protėvų pasodinto medžio vaisius. Ir pasirodo tai yra blogis. Protėviai padarė, mes suvartosime. Kur mums bėgti ar stengtis. Viskas  bus  -  seni alyvmedžiai dar stovi. Gal seni, gal jau nenašūs,  bet mums dar užteks. Patys nebedarome čia ir dabar. Nesiekiame rezultato now.

Alyvinis požiūris ir pražudys, paskutinį kartą alyvų aliejų kitos kartos jau pajaus verdantį  pilamą į gerklę už ne tų dievybių garbinimą. O kol kas - jūra, saulė, ramybė, kavinė, tamsūs vyrai, taurelė....Graikija, Italija, Portugalija, Ispanija...amžinos atostogos...

Iš vyrų enciklopedijos: pinigai ir moterys

Pinigų poveikis. Ypatingai stiprus. Odinė ir stora piniginė moterį apakina, atima kvėpavimo gebėjimą, moters balsas tampa žemas ir goslus, tokią beveik nekvėpuojančią galima nusivesti bet kur. Bet rodyti piniginę moterims galima tik iš tolo. Jei moteris pagriebia savo ilgais dažytais nagais piniginę – viskas, iškart ten tuščia panašiai kaip ir dingsta susidomėjimas piniginės savininku.

Skaičiavimo gebėjimai. Jei kartais per reikalus užmiršti kiek turi pinigų paklausk tos moters, kuri artimiausia tavo piniginei – atsakys maždaug lito tikslumu. Atstumas tarp moters ir piniginės nesvarbu.

Investicijų sąvokos suvokimas. Bekalbant apie investavimą į fondus ar akcijas moters akys apsiblausia ir nuobodžiauja. Ryškiai pagyvėja prakalbus apie investicijas į auksą ir brangakmenius. Akys žiba ir kalbos padargai suaktyvėja. Dar tinkamos investicijos į kosmetiką bei transporto priemones.

Pinigų atėmimas iš moters. Visiškai neįmanomas reikalas. Vienam vyrui ne pagal jėgas.

Pinigų nuosavybės sąvoka. Labai įdomi. Kas vyriškio tas yra mūsų. Kas jos tai yra jos asmeninė ir privati nuosavybė saugoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Šviesiausi vyriškosios žmonijos protai nesugeba suvokti šios logikos. Visai kitai žmonijai viskas suprantama ir logiška.

Iš moterų enciklopedijos: vyro maitinimas

Ryšys su gamta. Labai stiprus, nemaitintas ar pamaitintas vis tiek žiūri pro langą, kažkas visą laiką jį už lango šaukia, moterys šaukiančios niekada nemato, bet tai matyt gamta arba kita moteris. Faktiškai gamtos vaikas, naudojasi savo gyvenime daugiau instinktais nei protu. Bet geriau vyrą maitinti, gerai pamaitintas guli sau ant sofutės ir nežiūri pro langą nebėga iš namų.

Paros maisto dozė. Galima jį maitinti košėmis, sveikai ir pagal knygas. Po tokio maitinimo tikrai pabėgs. Geriau švelniu balsu klausti ko nori valgyti arba siųsti maitintis pas mamą. Ten jam bus gerai.

Racionas. Maistas turi būti toks, kad vyras jį draskytų dantimis(patenkintų žudiko instinktą)ar reikėtų kuo stipresniu užgerti(alkoholio instinktas dar stipresnis už žudiko).

Kur visas maistas telpa. Telpa - nors tai neįtikėtina - viskas vyro pilve, nors patys vyrai linkę pasakoti kad turi tokius raumenis darbui dirbti ir tie raumenys visą maistą sunaudoja. Nes vyrai daug dirba, taip jie pasakoja.

Patys. Kai kurie vyrai patys gamina maistą. Tada juos rodo per televiziją. Tai labai reta retenybė, tad jie įtaria kad yra reti egzemplioriai ir su tokias susitarti dar sunkiau nei su vyrais visą laiką tik valgančiais.

Trukmė. Vyras kol valgo, tol reiškia gyvas. Jei vyras tyli ir kitų gyvybės ženklų nėra, bet valgo - normalu. Nemaitintas plūstasi, verkia, trukčioja kūneliu ir tada miršta. Tada moteriai pasidaro liūdna ir vėl reikia parsivesti iš gatvės kokį kitoms moteriškėms nereikalingą vyriškį. Jei vyriškis reikalingas dar ir kitoms(o taip dažniausiai ir atsitinka, nes mėtosi gatvėje lyg ir niekam nereikalingas, o tik pakeli, liūlį nuvalai...) kyla labai daug triukšmo. Tai paprasčiau maitinti visą laiką tą patį, savą...

Į Didįjį lietuvių kalbos žodyną

Gyvenimas nestovi vietoje. Ir  įvairūs įvykiai priverčia mus kurti naujus žodžius.
Naujausias išgirstas.
Apsimakedoninti.
....prasmės manau nereikia aiškinti...

Google plus jau numirė ar dar?

Šiandien užvirė noras intelektualiai padiskutuoti - Google plus jau  numirė ar dar vegetuoja? Praneškite.
Nedalyvauju, tik liūdnos žinos siekia apie Plus mažėjantį srautą...
Kiek supratau Facebook/ui nė motais šis Gūglio kūrinėlis?

Mano laikais jaunimas buvo geresnis

Mano laikais jaunimas buvo geresnis.
Niurgzlys. Rodos tik tokia mintis gali ateiti galvon kai paskaitai tokią banalybę.
Bet aš dabar realiai galiu palyginti koks jaunimas ateidavo į regbio treniruotes prieš 18 metų ir dabar.
Dabar  jaunimas lyg ir vizualiai didesnis, bet labai labai nestiprus. Negali padaryti elementarių jėgos pratimų, kuriuos beveik visi naujokai anais blokados laikais galėjo padaryti. Toks įspūdis jog pripūsti ne oro, bet kažkokios minkštos greit elektriniu varikliuku pripučiamos materijos.
...ir antras dalykas - visai nebeturi žodžio laikymosi tradicijos. Kiek pažadėjo ateiti į treniruotes, kiek sakė - jeee, patiko ir nebeatėjo, nes mama vedėsi į parduotuvę.
Aha, pasiteisinimai efektingi, kodėl nebuvo treniruotėje, kolekcionuosiu;
- mama vedėsi apsipirkti į parduotvę,
- buvo slidu,
 - oras kažkoks ne toks buvo,
- neradau stadiono,
- o tikrai nereikės mokėti už treniruotes?,
- mama bijo.

Dar vienas Don Kichotas Maskvoje

Причина очень простая. Владислав Юрьевич Сурков привык, чтобы все партии были марионеточными и плясали под его дудку. Партия «Правое дело» не плясала под его дудку. В этом и причина конфликта.
Iš Michailo Prochorovo interviu, apie tai kaip žlugo jo bandymas sukurti nepriklausomą dešinę partiją Rusijoje.
Pats Prochorovas pagarsėjęs skandalais su neaiškiomis merginomis Kurševelyje. Bet dabar prabudo ir kalba kaip Don Kichotas. Nesuprantama, nelogiška, bet atsitinka....
Visas interviu:
http://gazeta.ru/politics/elections2011/2011/09/15_a_3770241.shtml

Kaštonų derlius

Firmos kiemas vėl pilnas sprogusių kaštonų.  Nukritę žiedai pavasarį/vasarą žadėjo, kad derlius bus prastas. Bet kaštonai nepasiduoda, vėl bumpsi. Kasdien parsinešu kišenėje kokius tris gražuolius. Neatsilaikau.
Dar papildžiau paduodamas kaštonus namiškiams;
- Firma leis parsinešti  kol kaštonų derlius krenta po tris kaštonus kasdien. Bet pinigų nemokės.
Balkanų moteris supyko, o mažė apsidžiaugė. Kaip vis dėl to skirtingai moterys suvokia pasaulį...

Taškento plovo ceremonija

Aš buvau vyno su sūriu ragavime ir žalios arbatos ceremonijojse. Įspūdinga. Nors jei visai atvirai žodis įspūdinga vartojama labiau apie kainą už ceremoniją.


Vieniems draugams norėjome padėkoti ir mes su Balkanų moterimi, tiksliau ji 96 procentais, atlikome tikro Taškento plovo ceremoniją jų namuose. Visus ingredientus, liaganą ir puodą atsivežėme patys. Iš šeimininkų tik alkoholis, bet dėl ceremonijos specifikos bei trukmės tai gana brangu taip pat.

Tiesa šeimininkai sugadino kiek ceremonijos epilogą atsisakę iškasti duobutes naujo namo grindų dangoje. Bet mes jiems atleidome. Nes jau buvo apėmęs visaapimantis gėris.

Ceremonija vyksta tris – keturias valandas, aplinkui gali lakstyti vaikai, šeimininkas gali nubėgti parduotuvėn dar degtinės, ši ceremonija tuo ir pranaši - savo giliu vidiniu demokratiškumu.

Susėdę aplink puodą virtuvėje pjaustome vadovaujant vyriausiam ceremonijos meistrui(jūs suprantama žinote aišku kas tas meistras) morkas(būtinai šiaudelių pavidalu), svogūnus(bet kaip), mirkome ryžius ir avinžirnius. Kartu pasakojama kas bus dedama ir kodėl, kokia mėsa parenkama ir kokie prieskoniai, keli pusilgiai anekdotai apie Uzbekiją. Pokalbis čiurlena laisvai kaip vanduo aryku..

Užmiršau kertinį ceremonijos pamatą – dedant į puodą kiekvieną ingredientą būtina visiems kartu išgerti po čerkelę degtinės(jei nėra sako tekila irgi gerai) už kuminą pvz arba raugerškį. Pilti stenkitės kuo mažiau apie 30-40 g, nes svarbu sulaukti ceremonijos kulminacijos – pačio plovo kaipo tokio valgymo. Va koks netrumpas ingredientų sąrašas – ryžiai, aliejus, druska, aviena, jautiena, svogūnai, morkos, avinžirniai, razinos, kuminas, raugerškis ir dar kažkokie prieskoniai. Tie dedami pabaigoje, tai retas pamena jų pavadinimus.

Taigi plovo skonis darant jį tiksliai ceremoningai yra nepakartojamas, netgi sakyčiau aromatas bei dievų maistas. Dalyviai stena iš palaimos. Ir pabaiga tokia – visi virsta į šonus nuo stalo arba jau į lovas nuo jau tuščio liagano, sunku, net nebesinori degtinės. Ant stalo – arbata, arbūzas ir airanas, jei kas dar nori atsigaivinti. Bet nebenori. Taigi laiką reikia parinkti labai tiksliai trys – keturios valandos iki miego meto.

Daryti viešoje erdvėje už babkes?. Ko gero nepavyks, atmosfera prie stalo virtuvėje turi būti labai laisva, žmonės artimi. Nors kada nors pagalvosime, kai norėsime daryti naują biznį…

Iš sovietikos: antitarybinės organizacijos kūrimas

Pamenu buvo man tada apie 12-14 metų. Gūdi sovietija. Pats zastojus. Rusiukai Žirmūnuose mus gerai atkalė. Susirinkę kažkur už kampo tarėmės, kad reikia skubiai kažką daryti. Vienas  siūlė bokso treniruotes, bet daugumai tėvai jau buvo pasakę griežtą ne boksui.
Tada sutarėme,  kad kursime slaptą organizaciją ir per vasario 16 platinsime atsišaukimus. Bet ką ten įrašyti?
Besivalydamas kruviną nosį vienas pasiūlė geriausią jo galva tekstą.
Rusai, lauk iš Lietuvos.
Tačiau  Rimas - kuris mušėsi iš mūsų geriausiai - liūdnai paprieštaravo:
- Mano mama rusė...
Šio argumento mes nesugalvojome kaip įveikti. Taip slaptos organizacijos ir neįkūrėme...

Demografinis Lietuvos pasiekimas

 20 metų Lietuvos atgautai  nepriklausomybei  ir štai  dar vienas demografinis Lietuvos pasiekimas.
Kaip sakoma За что боролись.

Mano dukrai pagal   nustatytą tvarką  valdiškame darželyje į lietuvišką  grupę pakliūti yra šansų maždaug po 10 metų. Vienintelis galimas variantas rusų vaikų grupė. Po kelių metų.  Aišku koliojausi ilgai ir smagiai, bet savo atžalą jau nuvedėme į privatų darželį.
Bet pasiekėme daug kaip valstybė susirūpinusi savo tautos demografine padėtimi.
Lietuviukams siūlomi rusiški darželiai valstybės sostinėje.

Mokslo, išminties ir žinių diena

Atėjo mokslo, išminties  ir žinių diena. Rugsėjo pirmoji.
Kai kas nesigailėjo prabėgusios vasaros, o puolė iškart semtis išminties.
Pradžiugino šiandien odinio kamuolio meistras. Jis  šios dienos kaip žinių ir išminties dienos tikras adeptas.
Vakar prisipirko alaus per išpardavimą 8 litrinius butelius po 1,5 lito.
Šiandien iki 10 val jau visus pardavė po 4 litus gimnazijoje.
Seimo draudimai alkoholio prekybai skatina verslaus jaunimo išmintį.