Iš šios dienos DElfi.lt antraščių. Man patiko

KVAPAS. Madonna išleidžia pirmąjį savo aromatą




Iš čia:
http://www.5braskes.lt/liucija/kvapas-madonna-isleidzia-pirmaji-savo-aromata.d?id=52269879

Iš sovietikos: geležinkeliausia

Kartkartėmis, kai užpakalinių eilių spaudimas 1982 metais Uzbekijoje prie Kagano stoties kasų kiek atslūgdavo aš pakeldavau akis ir perskaitydavau vis tą patį milžinišką užrašą virš stoties: СССР - самая железнодорожная страна в мире. Vertimas būtų: TSRS – pati geležinkeliausia šalis pasaulyje. Blet, o bilietų antrą parą į Maskvą nėra....


Ir tai tiesa, visų tautų trėmimų, čigonų, vagių, kortų šulerių, komandiruotų ir studentų kraustymosi pamatas buvo geležinkelis. Per penkias paras galėjai su persėdimu Maskvoje nuvažiuoti iki Alma - Atos. Per dvi savaites – iki Ramiojo vandenyno.

Pragaištingos jaunimui Keruako ir kažkokio pažangaus country dainininko (lyg ir Vudis Gatris)knygos vertė jaunimą išbandyti traukinius kelionėms. Kadangi Kalifornija niekam negrėsė, net ir liguisčiausios fantazijos žmogui, tai nuotykiams pakako Kaukazo ir Azijos.

Sovietinio geležinkelio kaip ir nebėra, tačiau reiškinys buvo labai vertas dėmesio.

Keli faktai iš geležinkeliausios.

1. Prekiniai traukiniai buvo nemokami bet keliauti klaiku. Kartą tarp gelžbetonio plokščių kažkur prie Gorio teko mintimis ir atsisveikinti su gyvenimu bei родной центральный комитет. Prekiniai traukiniai startuoja staigiai ir rodos viso pasaulio inercijos jėga užgriūva ant tavęs. O jei tarp gelžbetonio gaminių...arba naktis, sėkmingai įšoki į prekinio vagoną ir visą naktį važiuoji Kirgizijoje Vakarų kryptimi. Kaip ir gerai. Tik paryčiais pamatai kad vagone buvo vežtos anglys. Išlipi visišku ekvatoriaus negru.

2. Žmonėms vagonai būdavo SV(taip ir nepakliūvau), kupe, plackartas ir obščyj. Kupe ir dabar yra. Plackartas tai kupe be durų. Obščyj visiškas kapiec. Kartą teko tokiu iš Bucharos į Maskvą. Langai išdaužyti. Palydovas iš nevilties mušdavo visus keleivius kurie ko nors paprašydavo. Bet bilietai pigūs. Prasisukęs jaunimas pirkdavosi kupe bilietus iki kokio Daugpilio/Vitebsko ir atgal, galėjo laisvai pagirtauti ir suveikti kažką su negeromis merginomis.

3. Kazachijos geležinkelis. Ypatybė ta kad karštą vasarą nepakakdavo vandens. Vagonuose ir stotyse. Nėra ir viskas. Po keliolika valandų. Kai gaudavme pildavome į save ar visas talpas kur galėdavome. Jei dar likdavo vandens tai džentelmeniškai pildavome merginoms už suknelių. Jos būdavo dėkingos.

4. Arbata. Netikėtai skani.. Stiklinės metaliniuose padėkliukuose, su cukrumi-rafinadu, tokio specifinio geležinkelietiško skonio. Bet tikrai skanus gėrimas.

5. Ukrainos geležinkelio stotys. Stotyse būdavo atakuojamos kupe kaipo Machno laikais. Įlipdavo čigonai kurie prašydavo iškeisti pinigus, pusė pradingdavo naivuoliams bekeičiant. Įlipdavo kortų šuleriai, kas su jais lošdavo likdavo tik su triusikais kelionės pabaigoje. Ir maistas bei vaisiai. Galėjai gauti visko kas auga riebiojioje Ukrainoje.

6. Geros moterys. Plackartų besieniškumas ir kelionės jausmas gelbėdavo. Kartą su draugeliu parvažiavome iš Beslano Osetijoje iki Minsko be kapeikos. Išmaitino moterys beklausydamos mūsų kelionių įspūdžių. Taip visi ten ir susigiminiuodavo prie arbatos ar butelaičių. Šiais laikais taip vagonuose nesišneka...

BG - 58

Vakar BG sukako 58 metai. BG - tai Borisas Grebenščikovas. Tai Rusija ir Piteris, su kuriais galima...
Rokenrolas miręs, bet jis dar gyvas.
Mylimiausių jo paties požiūriu jo dainų  rinkinukas čia:
http://lenta.ru/articles/2011/11/27/bg/

Egzistenciniai

Pagrindinius būties klausimus sau žmogus užduoda retai.
Kaip antai - kas aš?  kur? kodėl?
Tėvai kartais dar pasidomi ankstyvoje paauglystėje(kur?),  po to jau esi paliekamas ramybėje  ir aišku nebeklausi savęs.
Klausimus būtinus išgyveni tik labai pagiriotas po gerų švenčių - kas aš?
Kodėl?    - tai tik kai bankrutuoja bankas su tavo indėliu.
Kur?  - tai apie gražias moteris virš 50.
Pats sau aiškiai nesvarbus jei taip retai užduodi egzistencinius klausimus.
Policija ir kitos griežtos valdiškos institucijos  užduoda visus šiuos klausimus jei paima tave. Jiems tikrai rūpi. Net labiau nei pats sau. Bet malonu kai kažkam dar rūpi...

Vokiečiai visada laimi.

Briuselyje gimęs flamandu, o dabar prancūzas (mano viešbutuko eurosostinėje savininkas) aistringai tvirtino matąs savo kartos gyvenamu laikotarpiu kaip frankofoniškoji kultūra laimi visur pasienyje tarp germanų ir frankofonų. Tas kultūrinis karas jo nuomone aiškiai laimimas Belgijoje, Liuksemburge, Elzase, Lotaringijoje ir Šveicarijoje.

Valonijoje tą pačią vasarą, tokiame turistiniame miestuke Dinane ant tilto buvo aprašytos kiek ironiškai nepamenu vardo menininko visos ES šalys. Lietuviai ten aišku tik oranžinis krepšinio kamuolys, mes daugiau neverti. Ten mačiau ir to menininko frankofonišką pašaipą – vokiečiai visada laimi. Valonai praeidami pro šį užrašą globėjiškai švelniai šypsojosi.

Šį rudenį manau jau nesišypso. Pati Belgija su Prancūzija šuoliais lekia link bankroto kaip ir kitos ES šalys. Vienintelis ES ekonomikos tvirtas bastionas – Vokietija.



Visi išsižioję laukia ką pasakys Merkelė iš Vokietijos. Tai šalis kuri dar gali gelbėti eurą jei panorės. Jei labai panorės. Vokiečiai neįsitikinę tokiu savo noru. Europiečiai bando juos įtikinti kad vokiečiai labai nori.

Dabar nepolitkorektiškas ekskursas į istoriją. Vokiečiai kolonizavo Rusijos imperijos pavolgį, Rumunijos laukinius pakraščius, vokiečiams buvo atiduoti Austro Vengrijoje prižiūrėti margataučiai Europos Rytai, vokiečiai įkūrė šimtus miestų(bet vokiečių ten nebėra), CCCP laikais Vidurinėje Azijoje padoriai atrodė tik vokiečių kaimai. Net užsispyrusius lietuvius vokiečiai privertė krikštytis.

Taigi grįžtame prie amžinos jau nejuokingos tiesos – vokiečiai visada laimi, net kai pralaimi du pasaulinius karus iš eilės ar kultūrinį karą su frankofonais.

Paradoksas.

Savas - svetimas

Vežiojau kartą tėvą po jo jaunystės vietas. Va, sako, važiuok čia. Išlipome prie gėjų jklubo Mens factory. Ten kur buvo kažkada Oktiabrio Burdenkos gamykla, kodiniu pavadinimu 55. Ir restoranas ten matėme yra tokiu pat pavadinimu 55
 - Čia,   - sako tėvas,  - aš dirbau.
 - Tėvai, ir ką darei? - pasibaisėjau. Tokia vieta ir tėvas?
 - Atpažinimo sistemas Savas svetimas. Lėktuvams...

ES oficialus tekstas - nieko nesuprantu....

Skysčių, kuriuos nešatės į lėktuvo saloną, pavyzdžiui, gėrimų, dantų pastos, kosmetinio kremo arba gelio, indeliai turi būti sudėti į permatomą plastikinį maišelį. Skysčio galima turėti ne daugiau kaip 1 litrą, o viename indelyje gali būti ne daugiau kaip 100 ml. Didesni nei 100 ml skysčio indai turi būti dedami į registruotą bagažą. Tūrio apribojimai netaikomi vaistams ir kūdikių maistui.
Tai ištrauka  iš ES dokumento:
http://ec.europa.eu/youreurope/citizens/travel/passenger-rights/air-security/index_lt.htm?profile=0

Briuselyje blogai  su lietuvių kalbos vertėjais ar aš durnas. Nieko nesupratau.
Tai galiu įsinešti litrą vandens į saloną ar ne?
Ar kaip visad ES realiai  neveikia/nesupranta ką šneka?

Arabių pavasaris prasidėjo rudenį

Arabių pavasaris prasidėjo rudenį. Arabės moterys taip pat pareikalavo savo teisių - būti kaip vakarietės. Protestuoja panašiai. 20 metų egiptietė išplatino savo nuogos nuotraukas po socialinius tinklus.
Mano pagalvojimas -  žino moterys savo galingiausius  ginklus, juos ir  naudoja....
Prieš  10 metų  esu matęs Tunise vaizdelį. Prie pliažo ribos stovi juodai užsituloję arabės - moterys ir tylomis žiūri į vakarietę pliaže nuoga krūtine. Tos arabės netriukšmavo, tik tylomis siurbė informaciją. Atėjo pavasaris ir į jų galvas. Gėris - į vyrų akis.



daugiau su foto ir vardais čia:
http://formaliosnaujienos.blogspot.com/2011/11/artimieji-rytai-moterys-pradejo-nuoga.html

Snoras. 3 veiksmų opera su chorais, epilogais ir prologais

Prologas. Veiksmas vyksta Londongrade, rūmų požemiuose. Dvi klastingos figūros po kampus nešioja maišus. Po to  atlieka šokį pagal Money, money melodiją. Maišai dzingsi lyg juose būtų slepiamos auksinės monetos...
Pirmas veiksmas. Banko Snoras saugyklos. Švilpauja vėjai, skersvėjis nešioja kažkokias ataskaitas, po tuščias saugyklas svyruoja pabalęs  tenoras Vasiliauskas, raunasi plaukus nuo galvos  ir atlieka Ūdrio ariją iš operos Pilėnai.
Tekstas:
Kur mano tėvynės pinigai, 
kur mano auksas ir žirgai padabinti pinavijom?
Ariją kartkartėmis pertraukia Dono kazokų choro daina atliekama videoprojekcija  iš Londongrado:
Rask įrodymus kad gali
O saugyklos taip ir turi atrodyti.
Antras veiksmas. Vyriausybės požemiai. Iš tamsos renkasi tamsios figūros. Tai sunerimę Andrius ir Dalia, Vasiliauskas  tenoras atlieka su jais tercetą:
Darom gal kažką? 
Tercetas perauga į dramatiškąVasiliausko  solo partiją:
Darysiu ir padarysiu.
Atidaro duris iš požemių į aikštę. Pabaiga. Publika renkasi bufete.Visi sunerimę, vartoja alkoholį.
Trečias veiksmas. Vasiliauskas  padaro. Renkasi minia ir aimanuoja pagal Vergų chorą iš "Aidos":
Atiduokite mums pinigus.
Jungtinis Lietuvos žurnaliūgų   ir Maskvos komendantūros choras atieka dainą:
Lietuvai bus blogai,
viskas čia labai blogai.
Sunerimę Andrius ir Dalia klauso ir atlieka priešmirtinį baleto pa de deux "Mirštanti gulbė". Silpnesnių nervų žiūrovai rauda ir prašo bis.
Trečias veiksmas tęsiasi. Pinigų vis dar nėra.Vėjai tebešvilpauja po tuščias Snoro saugyklas. Jungtiniam žurnalistų ir komendantūros chorui  tebediriguoja dvi tamsios  figūros iš prologo. Kordebaletas atlieka numerį "Tauta blaškosi be pinigų" Bramso Vengriškų šokių motyvais. Dramatizmas stiprėja. Įtampa auga.
Kremliaus generalinio štabo baleto Šiaurės Vakarų trupė atlieka poloviečių šokius su kalašais.
Bufete per pertrauką baigiasi  stiprūs gėrimai.  Didelės  įtampos  scenoje pasekmė.
Epilogas. Pirmadienio rytas. Lietuvoje aušta nerami diena. Apsikabinę aušroje stovi Vasiliauskas, Andrius ir Dalia. Vagnerio muzika. Atliekamas tercetas  Kas bus?
Uždanga.
...

Apsilankymas "Sasha Song jazz club"

Pažiūrėjau šiandien kaip sekasi verslo plėtotė jaunam verslininkui Dimai Šavrovui(Sashai Song).
Ką gi...

1.Įsikūrė vaikinas gerą aurą turinčioje vietoje. Iš tamsiai raudono dekoro likučių suvokiau - tai kažkada matyta. Akurat, patvirtino padavėja, buvęs striptizo klubas Vingrių gatvėje.  Likau savimi patenkintas: tą Vilniaus brigados laikų ampyro stiliuką  sunku pamiršti.
Savo anų laikų vizitą ten aprašiau čia;
http://troyyestroy.blogspot.com/2011/03/kaip-vos-netapau-sokeja-aplink-stulpa.html

2. Geras marketingo ėjimas. Ėjome su tvirtai įkaltu žinojimu, kompleksiniai pietūs pas Sashą tik 11 litų. Padavėja gi maloniai priminė, kad viska keičiasi šiame pasaulyje ir nieko pastovaus nėra. Šiandien jau 14 litų. Ta reklaminė lenta lauke su 11litų  - netiksli. Lyja, nėra kam nueiti ir perrašyti.

3. Supratome  kodėl niekas negali išeiti į lauką. Nėra kada. Visa kolektyvas barėsi prie baro rusiškai ir net po to kiek lietuviškai. Barmenas, pats Sasha Song, padavėja visi sklaidėsi suirzę. Detalių nežinojme, nes skandalo kilmė jau buvo paskendusi ūkuose ir skandalo dalyviai  mūsų stebimu laikotarpiu šiaip  reiškė nepasitenkinimą gyvenimu įvairiais garsais.

4. Tuo laiku atvyko žmogelis su šampano ir vyno dėžėmis. Savaime suprantama nelaiku, buvo apšauktas. Gal ir teisingai, nes savo dėžėmis užvertė praėjimą link virtuvės. Po eilinio skandaliuko(jau be laiku nusiplovusio Sashos, suprantu, sunkus verslo pradžios laikas, nervai nelaiko) žmogelis perdėjo dėžes link mūsų stalo. Taigi iš Jazz club išėjome kartu sudalyvavę  smagiame  atrakcione Peršok šampano dėžę. Kas mums visai netikėtai  pasisekė. Padavėja tuo laiku stengėsi įžvelgti kokio dydžio monetą palikome jai ant stalo, tai didesnio susidomėjimo mūsų šuoliukais neparodė. Ne Bobiai Bimonai mes, ko gi iš tiesų žiūrėti kaip paprasti Jazz clubo klientai šokinėja tarp stalų.

5. Žirnių sriuba buvo tikrai skani. Su dūšia padaryta. Dėl tortiljų su faršo/pupelių  įdaru kiek suabejojau. Padažas buvo kiek nervinga(pamenate kolektyvas visas barėsi) ranka pašlakstyta  grietinė  bei aiškiai  atpigintas kečupas iš Norfos. Bet gal taip Meksikoje ir valgoma? Nebuvau, nežinau., gal ir Norfa yra....

Man kažkaip dabar ramiau: apie Rusijos armiją...

И это при условии, когда в боевом составе Сухопутных войск к 2009 году имелось всего 17% соединений и воинских частей постоянной готовности.


В ВВС только 7% авиационных воинских частей относились к данной категории, а в зенитных ракетных войсках не было ни одной такой воинской части
 
Pilnas Rusijos armijos generalinio štabo viršininko pranešimo tekstas apie armijos katastrofinę situaciją čia;
http://shaon.livejournal.com/132309.html

Bankas Snoras, Reinoldijus Šarkinas ir Lietuvos rytas

Papildysiu savo nuomone šį skandalą. .
Kalčiausas tai Buvęs Lieuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas. Jis ramiai snausdamas leido pritvinkti šitai pūlingai vočiai - bankui Snoras. Šaunuolis Vasiliauskas, nepabūgo. Manau Antonovas jam grąsino ir sušaudymu.
Statyba. Yra vilčių, kad gerai perkratytas Lietuvos Rytas nustos remti krepšinį ir į Vilnių grįš istorinė krepšinio komanda - Statyba.
Dar toks atsiminimas, mielas Artūras Račas taip gražiai kažkada ir net su  humoru papasakojo kaip nepavojinga Snoro investicija į Lietuvos Rytą, kaip įdomu dabar jam tai atrodo?

10 patyrusio alkoholio vartotojo priesakų

10 patyrusio alkoholio vartotojo priesakų. Rūsti ilgų metų už stalo patirtis.




1. Išgėrei, eik miegoti, nebeieškok naktį nuotykių.

2. Pagiriojimasis nors mažute taurele tai tiesus kelias į daugiadienes ir degradaciją.

3. Žinok savo normą.

4. Kitą rytą geriausi gėrimai - vanduo, arbata, pienas.

5. Sunervino? Pasivaikščiok arba pasportuok.

6. Vis tiek nervuotas? Seksas tikrai nuramins.

7. Nemaišyk skirtingų gėrimų.

8. Jei maišai, tai mažiausia blogybė gerti nuo silpno link stipraus. Niekada atvirkščiai.

9. Spręsk pats kada gersi, o ne draugai.

10. Vaistai parduodami vaistinėse.

Teisingas jubiliejaus organizavimas

Įvyko draugo 50metis. Kadangi jau buvau daręs savo – galiu palyginti. Ir kitiems bus pravartu.


Svolačius draugelis suorganizavo savo jubiliejų geriau. Tad kaip reikia geriau organizuot jubiliejų.

Aš stačiau ant stalo butelius su degtine ir pvz.vyno visai nedaviau.

O jo padavėjos nešiojo užsakytus gėrimus ir tokiu būdu man(o gal ir dar kam nors) nepavyko iškart prisiliurlinti pakankamai su šventės pavertimu į čystai  lietuvišką. Nepatogu buvo siuntinėti merginų dažnai. Gėrimų asortimentas buvo platus –vynai, degtinė, konjakas, kalvadosas. Šioje vietoje kiek nukrypsiu, ne mane vieną sužavėjo kalvadosas Papidoux. Mūsų stalas pasivogė suvartojimui visą jo butelį šventės epiloge. Atkreipiu į jį visų alkoholio vartotojų dėmesį – puikus gėrimas.

Pradžia vienoda – muzikantai su madinga fonine muzika.

Maistas labai geras, kepta lašiša su avokadu – pasaka.

Bet vienas elementas buvo efektingas: apie pusę devynių, kai sprendžiamas baliaus tolimesnis likimas – po stalu ar šokti – jubiliatas išvedė tautą su fakelais į kiemą. Ekskursijai po Europos parką. Visi prasijudino, prasikultūrino ir balius buvo baigtas su šokiais, kultūringai, laiku, saikingomis diskusijomis. Daugumas svečių kiek supratau netgi prisimins baliaus pabaigą.

Bet mes su Balkanų moterimi sudalyvavome kaip visada. Bent keli baliaus dalyviai užsisakė Taškento plovo ceremonijas ir taip pat protmūšio varžybas. Protmūšį vesiu aš, plovą – ji. Vieną statybų magnatą dar pasižadėjome(su Balkanų moterimi) konsultuoti gyvenimo draugės paieška per internetą. Jam pačiam nepavyksta.

Dabar to gailiuosi…ir velnias tempė liežuvį…

Gerai kad iš anksto pinigų nesusirinkau už visas šitas paslaugas. O jau buvo vienu metu susiformavęs stiprus noras monetariškai apiforminti visus planuojamas paslaugas. Bet pritrūko matyt vieno vienintelio degtinės stikliuko, to kur baliaus starte neatnešė merginos.

Adamkaus knyga

Buvo geras gyvenimas ir geras darbas, jei paprasčiausias  to gyvenimo tarpsnio atpasakojimas sukelia tiek audrų.

Lietuvių kalbos institute

Vieną dieną vyresnioji  džiugiai pranešė:
- Buvau Lietuvių kalbos institute ir kaip gerai, kad išėjau po pirmo kurso  iš anglų filologijos.
 - Kodėl? - teisėtai paklausiau.
 - Pamačiau kas ten ir kokie žmonės dirba...

Sezoninė depresija

Kelias pastaras dienas skaičiuoju kas dar mano gyvenime atsitiks. Ir labai supratau, kad neteisingai nedaug.
Laikas sutrumpėjo.

Trečias kartas nemeluoja

Vat ir trečią kartą klubas sumoka algą laiku!!!!! Geruoju tai nesibaigs.
Pakartotinės krizės metu, kai Graikija  nuo Porsche sėdynių persėda prie nemokamos  sriubos staliuko.
Kai ten vienintelis  pasirinkimas arba Juodųjų pulkininkų valdymas arba revoliucija su pilietiniu karu.
Bunga - bunga premjeras pašalinamas nuo valdžios ir blondinės lietuvaitės nebegaus savo dorai uždirbtų pinigų iš itališkų televizijų.
Balkanų moteris leidžia man pradingti kelis vakarus per savaitę nežinia kur ir dar pati ateis gerti alaus su regbistais per mūsų renginį...
Ir vėl - neįtikėtina - regbio klubas  man moka algą laiku!!!!!
Geruoju tai  nesibaigs...

Plaukuota Macaičio ranka

Iš Anapus, iš tamsos-šalčio karalystės  arba atvirkščiai mūsų šeimą pasiekė plaukuota Sauliaus Macaičio ranka. Kas nežino tai buvo toks garsus lietuvių kino žinovas, kažkada apsigynęs diplominį čekų kinu, tai iki šiol Lietuvoje nesveikai LTV rodomi paklaikę čekiški filmai, seni seni ir kurių pasaulyje daugiau niekas nežiūri jau kokių 30 metų. Bet lietuviškieji pseudointelektualai žiūri iki šiol.
Mano mažoji kartą per mano neapsižiūrėjimą  pamatė  du Švankmajerio multikus. Išsižiojusi ir nuo tada nebegali sustoti. Kažką jai čekai padarė. Čekiški jai geriausi. Lenkia mikimauzus ir rusiškus. O kasdienė duona tai Kurmio(Krtek) nuotykiai. Televizorius per dieną kelis kartus baksnojamas reikalaujant Kurmio. Mes Krteko nuotykius įrašome ir atiduodame duoklę.
Ir aš - beveik kaip koks pseudointelektualas - mąstau: kaip galėjo šešiasdešimtųjų metų Maskvoje apgintas Sauliaus  Macaičio diplominis pasiekti mano mergytės smegenis. Mistika. Plaukuota Sauliaus Macaičio ranka.

Iš sovietikos: deficitas ir porolonas

Sovietų laikais kažko baisiai trūkdavo, o kitko per daug. Bet dažniau trūkdavo. Deficitas buvo galingas žodis ir jau jei ką gaudavai, tai griebdavai su kaupu, kelioms kartoms į priekį giminei bei draugams. Nes kito karto nebus.


Kartą kai buvau dar žalias jaunuolis siuvome vienoje organizacijoje uniformas savo instituto regbio komandai. Medžiagas gavome fantastiškas, kaip dabar pamenu šviesiai žalias linas su lavsanu. Neplyšta, dailu, rodos amžinas materiolas. Bet komandą šefuojanti organizacija dar turėjo ir daug porolono, sako galime duoti ar pasiūti su juo ką nors paminkštimui.

- Jamam, - daug negalvodami su treneriu sušukome. Treneris buvo iš Kauno ir gerai žinojo kaip elgtis su deficitu.

Kiek pagalvojome ir sugalvojome: padarysime uniformas su paminkštintais pečiais. Gražiai atrodysime kaip plačiapečiai ir niekas tokių neturi, traumų nebus, peties kaulų lūžiai juk tokie skausmingi. Priešininkai bijos tokių galiūnų.

Šefai pasiuvo kaip prašėme.



Ankstyvą vėsų pavasarį išbėgome žaliai plačiapečiai Lietuvos čempionato varžyboms į aikštę. Kitų komandų treneriai ir ypač iš Kauno žaliavo iš pavydo. Vilniaus žiopliai, o tokias uniformas susikombinavo, net Kaunas neturi tokių...

Šioje vietoje priminsiu vieną porolono sąvybę. Tai supersugertukas. Pilk nors litrais vandenį, o jis – padla - viską sugeria ir lyg niekur nieko porolonuoja toliau, tik apsunksta visu to sugerto skysčio svoriu.

Taigi kai oras įkaito, kažkur apie gegužės mėnesį, mes visas varžybas antrą kėlinį jau mirdavome ir gaudavo į kaulus. Nors pirmame dar ohoho, lakstydavome.

Per pertrauką iš pečių(kur daug deficitinio porolono) sunkdavome sukimo keturiomis regbistiškomis rankomis būdu prakaitą arba lietaus vandenį, nelygu koks oras. Jei sausa ir karšta – prakaitas. Jei vėsu ir lyja – lietaus vanduo. Kitų variantų nebuvo. Bet prakeiktas porolonas ne taip greit atiduodavo skystį kaip sugerdavo. Taigi kiek padžiuvę ir pakvėpavę per pertrauką vėl lėkdavome į aikštę su papildomu 3-5 kg svoriu ant pečių. Ir netgi doras lietuvis po 80 minučių su tuo papildomu svoriu ant pečių prapliupdavo keiktis rusiškai.



Šefai antrą kartą uniformų nesiuvo, jų vienu geru rozu prisiuvome gal 50 ir klubas turėjo tas pačias plačiapetes žalias uniformas visus 6 metus kol dar egzistavo....

Visi žaidėjai, net ir naujokėliai, žinojo, kas buvo šios idėjos autorius ir įkvėpėjas, vasarą dažnai ir iškeikdavo mane. Į tai visada atsakydavau – kad aš daugiau kada kam nors organizuočiau uniformas, patys susikombinuokite...

Jei pasaulio ekonomika nepakils

Jei pasaulio ekonomika nepakils ir krizės liks  normali mūsų būsena.
Ogi nieko blogo.
1. Paliksime mašinas ir tvirtai persėsime ant dviračių ir važinėsimės  jais po Vilnių ir Lietuvą. Retas pravažiuojantis automobilis sukels teisėtą euforiją, tada  visiškai tiksliai žinosime - turtuolis arba ministras pravažiavo. Ne taip kaip dabar žinome - skolininkas...
2. Moterys nešios mažiau kilnojamų turtų ant savęs ir labiau mylės vyrus, kai nebus kvailai paikinamos bereikalingomis dovanomis.
3. Vaikais bėgios basi po pievas ir grauš tautinę morką irgi griežtį. Niekas neberengs varžybų už 12 milijonų, kad 12 vyrų nuskristų į Londoną.
4. Rusijos  kariuomenė vėl, neturėdama  goriuče-smazočnyje materialy žaibu pasiekti Reiną, persės ant tačiankų. Bet deržavą atkakliai saugos.
5. Švilpaujant vėjui po  tuščias kišenes ir aš išeisiu į laisvę, be akcijų, kompo ir prestižo, išgerti vyno su žmonėmis už kampo kaip pridera.