2014 m. kovo 5 d., trečiadienis

Ruošiausi kovai, o nukentėjo biudžetas


Protų mūšiuose vyksta tokie finalai, per kuriuos kaunasi  viename ture tik kapitonai. Aš jau vienas nebemoku galvoti, jei šeimos biudžeto klausimais tai tik  kartu su BM sugebu galvoti, o protmūšių klausimais  tik  kartu su komanda ir todėl tuose kapitonų individualistiniuose pasikapojimuose  nežinau daug atsakymų. Ir komanda liūdnai žiūri į mane, grįžtantį prie stalo. O dar prieš pat protų mūšį paskambino motina vos neverkdama -  rusų tankai jau Lietuvos pasienyje. Ji buvo  pirmoke per 1948 metų trėmimą (prie jų namų buvo prisirinkę dešimtys polutorkų su užvestais varikliais, bet neišvežė) ir nuo tada tokios detalės kaip rusų tankai prie Lietuvos pasienio jos visai nedžiugina. Paklausiau kas tai pasakė. Atsakė -  kažkas iš LNK. Apšaukiau, kad to negali būti, nes NATO, bet pats vėl susinervinau.
Atėjau protmūšynėn visas  apraizgytas  nervų. Rusų tankai, kapitonų mūšis. Visada per proto mūšius geriu alų, bet tądien nutariau kautis su nervais ryžtingai ir tam paklausiau po kiek konjakas pas juos bare. Yra atsakė, 15 litų už  40 gramų. Kas per mato vienetas 40 gramų, kuris normaliam vyrui nu niekaip net ant danties....Nuo sovietų  laikų žinojau, kad kovinei atakai naudojami stiprūs alkoholiai mažiausiai  nuo šimto gramų. Arba du po 50 g. Nu jei labai daug kultūros. Greitai sumečiau konjako šimtgramio kainą, bet nesuskaičiavęs iki galo supratau – niekaip netelpu į vieno protmūšio biudžetą ir Balkanų moteris tikrai nebeleis manęs  į kitą protmūšį, kol nesusitvarkysiu su biudžetu.
Bet išgelbėjo mintis – aš gi prakeiktas  sovietoidas, dabar tai vadinama brendžiu. Paklausiau o kaip brendis. Brendis baro meniu   jau buvo padorios, beveik biudžetinės kainos. Nors padavėjai it vilkai sukosi pajautę auką aplink ir primygtinai siūlė konjaką, aš  tvirtai paėmiau 100 g brendžio.
Kai beveik išgėriau visą brendį ir beveik apsiraminau, atėjo komandos draugelis, kuris mane pažįsta 30 metų, užsisakė burokėlių sulčių su žaliomis trejoms devyneriomis ir ramiai pasakė apžvelgęs mano tuštinamą brendžio taurę – rusų tankų dar nėra, kapitonų mūšio nebus – atšaukė paskutiniu momentu.  Feisbuką reikia skaityti, rašė prieš kelias valandas.
3,14...
Tai aš vakaro biudžetą vis tiek perviršijau – paėmiau dar du alaus, nes jau niekaip galva nebeveikė be standartinės raminančios alaus procedūros ranka – burna (štai ir čekų rašytojai Hrabalas su Hašeku galėjo rašyti tik gerdami alų), dar brendis, dar arbata su citrina prie  brendžio, dar dalyvio  mokestis. Vėlesniuose turuose kai alus sėkmingai išstūmė brendį iš galvos jau ir kelis atsakymus teisingus pataikiau.

Atsiskaitymams atidaviau piniginę vyr.dukrai,  kad žiojėjanti piniginės tuštuma negraudintų širdies. Bet geroji dukra  paliko dešimt litų piniginėje, matyt dadėjo aplinkybių nustekentam  tėvui iš savų...

Komentarų nėra: