Čenstakava

Prieš įvažiuodami į Čekiją pakeliui sustojome nakvynei Čenstakavoje. Įvažiavimai į jos centrą buvo pakeisti arba remontuojami, net gatvių kiti pavadinimai nei žemėlapiuose, taigi patekome  į savo viešbutį per aplinkui ir sunervinti. Abu nerūkome ir portje traukdama savo neįšimamą iš burnos 24 valandas kaip vėliau pastėbėjome cigaretę, patvirtino – jūsų numeris nerūkantiems. Apsidžiaugėme, kad numeris antrame aukšte, nevisi dūmai i apačios pateks ten  ir kilome laiptais. Laiptuose  mus pasitiko trys nustebę alchašai , bet kaip ir dera visos Lenkijos šventovės  miestui – dvasingi. Dvasingi tiek, kad kūnai jų it pirmųjų krikščionių  - dykumų asketų vos besilaikė ant plono vegetacinio  siūlelio ir tos  smilkstančios cigaretės rodės yra vienos iš paskutiniųjų  jų gyvenime. Lauke prie viešbučio durų dar  sukaliojosi bene dešimt ilgamečių alkoholio adeptų. Lyg lauktų ženklo iš dangaus  – eikite ir pirkite.

Paaiškinau žmonai, gal Jasnos Guros vienuolyne kokia akcija vyksta prie Dievo Motinos paveikslo išgelbėti Lenkijos alkoholikus ir todėl jie visi dabar čia gausiai suvažiavę, tame tarpe ir į mūsų viešbutuką. Tiesiog žmonės gelbstisi. BM sutiko – jei taip, tai gal....

Vakarop jau einant link virš miesto kabančio  Jasnos Guros vienuolyno  pamatėme, kad tolstant nuo mūsų viešbutuko ir artėjant link vienuolyno girtuoklių žymiai sumažėjo ir liko vien padorūs žmonės bei turistai. Miestas ir aplinka aiškiai pagerėjo. Visai  tvarkingas miestukas. Ir su tuo vienuolynu virš viso miesto  netgi gražu. BM jau nieko nesakė, bet aš paaiškinau vistiek:

-         Mes negalime tikėtis pačių geriausių viešbučių, jei užsakydami viešbučius taupome kaip dera  vidutines pajamas ir kelis honorarus  per metus gaunantys lietuviai. Ir šiaip juk mes gyvename Kalvarijų gatvėje, tai mūsų viešbutukas tokiame pat rajone. Tai tik įprasta aplinka, skirta nepatirti  kultūrinio šoko nuo pirmos atostogų dienos.

Žengėme  per visą miestą  link Jasnos Guros gerą valandą. Nuotaika šviesėjo. Gerai primelstas vietas aš atpažįstu, pamenu netoli Bucharos   vieno sufijų šventojo kapavietėje irgi panašiai gera aura tvyrojo ore  aplink skambant arabiškoms mulų maldoms lyg muzikai

Ant kalno bažnyčioje  buvo daug, o jau pačioje Dievo Motinos koplyčioje buvo pilna maldininkų ir jie tiršta minia keliais ėjo aplink šventąjį paveikslą, sienos buvo  nukabintos išgydytųjų votais, ir akmeninio tako aplink paveikslą duobės buvo išduobtos  nuo maldininkų kelių, ir žmonių susitelkimas tiesiog tvyrojo ore, ir pasidarė ramu. Aš sėdėjau ant suolo ir ten besėdint man romiai įslinko galvon viena mintis. Šalia Lietuvos yra didelė Lenkija, su aiškia tapatybe, su tikinčiais žmonėmis. Sąjungininkė. Valstybė tvirtai besiremianti  ne tik europinėmis  minkštosiomis galiomis, kurios labai akivaizdžiai šiomis dienomis nieko vertos.

Gal ir nepralošime šito karo.... 

Aišku kitą rytą Čenstakavos  turgelyje įkišo man lenkų turgininkai  pigias bet labai geras kojines, nuo kurių vėliau išbėrė kojas, bet juk ir jiems reikia gyventi.

Apie moterų meilužius

Dabar esu tokiame amžiuje kai moterys pasipasakoja beveik viską. Na kaip tas senas gruzinas, anksčiau jis skubėjo įrodyti vyriškumą ir nieko per tą skubėjimą nematė, dabar jau pastebi  grožį. Ir neskuba įrodinėti vyriškumo.  Na beveik.

Taigi tik dėlei literatūrinio darbo užduočių  išsiaiškinau tokius įdomius dalykus.

1. Normali  moteris gali turėti ir vyrą, ir meilužį. Tačiau  antras meilužis jau per daug ir nedora.  Vyras ir vienas meilužis – dera, tai druska ir pipirai. Gyvenimas su prieskoniais. Vyras ir du meilužiai  – ištvirkimas. Tai lyg pridegęs kotletas keptuvėje. Nespėji....
2. Aktyvaus seksualinio gyvenimo pabaigoje moterims maloniausias vaizdas – buvęs meilužis. Viena sakė, kad jei būtų jos valia tai į savo jubiliejų kviestų vien buvusius meilužius. Deja, visuomenė dar tam nepribrendusi. Patys vyrai  iš meilužių sąrašo to nesuprastų,  kiti gal ir susimuštų išsižeidę kai pamatytų  kitą...nesubtilūs tie vyrai.....
3. Taigi nereikia imti į meilužius smarkiai vyresnio vyro, nes per jubiliejų anas  bus jau miręs....

Pasinėrimas į čekų kultūrą – 1

Kelias  savaites su šeima prabuvome  čekų šalyje Čekijoje. Labai teisingai pradėjome: pasinėrėme – ir tai visiškai pažodžiui – į čekų kultūros pradmenis  -  nuo pat pirmų dienų. Užsakėme  tikro alaus vonias ir net su papildomu apynių įbėrimu. Patyrimas buvo vertingas. Mano oda iškankinta įvairių odinių negalavimų  maloniai priėmė karšto alaus vonias. Balkanų moteris irgi sakė atjaunėjo n metų. Nors tos alaus vonios įrengtos  ir alaus darykloje, bet alaus galėjo įpilti daugiua, kadangi į dvivietę  vonią tilpo ir BM, ir mažė, ir aš. Tai visiškai pasinerti niekaip nesugebėjau, tik atskiromis dalimis. Procedūrai priklausė ir du bokalai šalto alaus per skrandį į vidų bei  ramiai atvėsti-pagulėti po karšto alaus vonių pusvalandį. Gal toks pasinėrimas ir brangokas jei kasdien, bet kaip startas pažinti Čekiją – visiškai optimalu. Kaina apie 200 litų, bet tai pasienyje su Lenkija, kitur brangiau.

Iš užburto čekiško alaus rato taip ir neišsiveržėme per visas atostogas. Negėrėme alaus tik vairuodami. Jo kaina 25 kronos ( 3 litai ) ir puikiausia kokybė užeigose tik užtikrino magiškos alaus rato kreidos poveikį. Nepatyrę turistai gali sumokėti kokioje Vaclavo aikštėje ir 95 kronas už alų. Bet tik nepatyrę. Mes daugiau kaip 30 kronų mokėjome gal tik vieną kartą. Už vaizdą į Karlo tiltą. Taip pat ir maistas restoranėliuose. Vienas kilogramas čekų firminio patiekalo koleno (karka) kainavo apie 16 litų....

Lietuva  jau taip toli nužengė savo progreso keliu, kad tokia Čekija iš Vidurio Europos yra žymiai pigesnė turistui šalis nei Lietuva. Komuniaga Jaroslavas Hašekas padarė vieną gerą darbą. Porai šimtų metų į priekį išgąsdino visas čekų vyriausybes – šiukštu liesti alaus kainas, bus alų branginančiai vyriausybei riesta. Mes tokio savo raštijos  klasiko apie  alaus kainas neturėjome, vis mūsų raštininkams rimtesni dalykai rūpėjo - trakų pilys, metų laikai  ir štuthofai. Tad dabar turime dvigubai brangesnį alų nei Čekijoje....

Čekai labai atsipalaidavę, rusų nebijo, rusų ir taip Prahoje ar  Marienbade pilna kaip kokiame Voroneže. Rusai perka namus, butus Čekijoje. Leidžia savo vietinius laikraščius. Matyt stabilus alaus vartojimas palengvina čekų požiūrį į gyvenimą, atpalaiduoja ir geopolitiniai  procesai jiems iki lemputės.