2015 m. kovo 27 d., penktadienis

Karlita - 5 ir romanas –3


Na aišku vyrų žinovai pasakys, kad moterys yra svarbiausia vyro gyvenime, o ne kvaili šunys ar nesuprantami romanai. Bet atsakysiu taip:  po pirmo penkiasdešimtmečio prioritetai keičiasi. Vyro po 50 akiratis prasiplečia, jis aplinkui jau mato ne tik moteris. Kaip bus po antro  penkiasdešimtmečio dar nežinau. Bet  bus manau labai gerai jei skirsiu tamsą nuo šviesos.
Taigi kas geriau  romanas ar šuo?

  1. Šuo visada namie, laižo rankas ir tik tereikia švilptelėti – atbėga vizgindamas uodegą. Romanas dabar toli, leidykloje, vėliau bus kažkur lietuvių raštijos pakampėse, ir ką ten su juo darys kokie negeri žmonės (kritikai)  - juoda paslaptis. Jam jau nebešvilptelėsi.
  2. Šuo tuštinasi ir šlapinasi, šunį sekioji  su maišeliu ar netgi dviem. Romanas tuo požiūriu švaresnis, neteršia aplinkos visiškai. Nebent nusivylę skaitytojai perskaitę keiksis ir mėtys sudraskytas romano liekanas autoriui po langais....
  3. Dresuoti reikia abu. Romanas gal net sunkiau pasiduoda  dresūrai, linkęs gyventi nepriklausomą  gyvenimą. Šuo gi komandas “gulėt” ir “sėdėt” vykdo,  net kai liepia BM. Romanas gi komandos “rašykis pats, blet” – niekada. Viską už romaną reikia padaryti pačiam.
  4. Pažintys vedžiojant šunį yra, tačiau daugiau  - kaip čia mandagiau pasakius – pensijinio amžiaus arba arti. Romano pažintys gal dar bus, bet kol kas niekam neįdomu kas tas autorius. Reikia pačiam verktis  emaile, kad atsakinga darbuotuoja  iš leidykos susimylėtų ir paguostų  -  viskas tvarkoje, neverk, bus gerai.
  5. Pinigus šuo atim, romans - duod.

Komentarų nėra: