Kaip žinia esu
apsiskelbęs namiškiams kultūros reiškiniu. Kultūros vertybe irgi gal kada nors
tapsiu - jei gausiu kokią fantastų konvento ar Kelmės rajono savivaldybės
premiją. Tad Naujuosius pasiryžau kartu su šeima sutikti kultūringai –
naujametinės muzikos koncertuke, po to
šampano taurė prospekto kavinėje, po to pasisėdėjimas su draugais namie.
BM nupirko
bilietus į Kongresų rūmų koncertą. Nacionalinis simfoninis, Gintaras
Rinkevičius, Gubaidulina – kultūringiau nebūna. Pasipuošę atšuoliavome į
Kongresų rūmus. Eilė patekti į vidų buvo kaip prie apelsinų 1980 metais.
Priedurinis vaikinas paėmė du mūsų bilietus ir nustėro;
-
Vaikui kiek?
-
Šeši.
-
Negalima.
-
Tai tuoj bus septyni. Ji moka elgtis
koncertuose, pati jau tris metus šoka scenoje.
-
Jei septyni dar blogiau,
- atsakė labai patenkintas nauju
diskusijos viražu priedurinis, -
reikia atskiro bilieto, neleisiu.
Aš sau daviau įžadus po 50 jokio kvailo agresyvumo, juo labiau, kad
sulėtėjęs ir sąnarių judrumas nebe tas. Atvirai pasakius - pats gaučiau.... Bet
kaip šitam susnai išaiškinti, kad atėjau nusiteikęs šventiškai su šeima sutikti
Naujus metus.Dabar grįžti namo, susinervinus, nenumaldomai zyziant “kokstuvyras”patys
žinote kam, be jokio šventiško orkestro ir prospekto šurmuliuko? Taip norėjome
kultūringai.. O jis trukdo. Apsižvalgiau – apsauginis stovėjo nusisukęs nuo minios laužiamų durų. Žmonės už mūsų
nervingai tvenkėsi kaip Antalieptės marios
pavasarį, kol diskutavome. Iki koncerto pradžios teliko 10 minučių.
-
Praleisk,
matai kiek žmonių trukdai patekti į salę, kitą kartą žinosime.
-
Ne, - priedurinis pasijautė šauniai, jis
pagaliau nuveiks šiame gyvenime Kažką.
Visada rėkiu arba keikiuosi tokioje situacijoje. Bet vėl: Nauji metai, apsauga, kultūringi žmonės
aplink, netinka. Ką daryti? Reikia
veikti tylomis. Ramiai prastūmiau po
truputį nenaudodamas jėgos, tik pilvą,
save ir šeimą į vidų. Vaikinukas pajautė, kad Kažko šiame gyvenime gali ir
nenuveikti. Jo svoris tam netinka.
-
Ką jūs
darote? – paklausė.
Aš kultūringai, nekeldamas triukšmo, tylomis, tik gal vos vos parūstintu veidu, ėmiau iš jo rankų mūsų
bilietus. Jis bandė neduoti. Bet aš primygtinai pasiėmiau lengvai,
netraumuodamas, pasukęs jo ranką, nes ne visą gyvenimą prie kompo prasėdėjau...
Ir mes nuėjome. Apsauginis į procesus
nesikišo. Jis buvo kažkuo susidomėjęs
visiškai kitoje pusėje. Ten kur kilo nekultūringas triukšmas.
Koncertą išklausėme, naujametės nuotaikos nesusigadinome, šampaną taurę,
net dvi, prospekte išgėrėme, viskas pavyko.
Galima juk ir kultūringai sunkiame kultūrėjimo kelyje, jei ruošiesi
tapti kultūros vertybe...
