Mažylės šokėjos

Šias mažyles šokėjas Vilniaus savivaldybė nori išmesti iš patalpų Švitrigailos gt. nr.6

Labai nenoriu blogai galvoti apie Vilniaus savivaldybę, bet neramios abejonės kirba. Patalpos centre, žymiai naudingiau šias patalpas panaudoti verslo reikalams negu šioms mažylėms šokti (choreografijos mokykla “Nuotaika”) arba krūvai kitų vaikų būrelių. Sudaužysime meiliai įrengtą baleto salę su veidrodžiais  ir medinėmis atramomis – juk verslo įmonės gali kelti Vilniaus BVP į dangų.

Baleto mokykla ir kiti vaikų meno būreliai taip aukštai neskrieja...

Tikrasis žmogaus draugas

Sekmadienį sodinome šiltnamyje pomidorų, agurkų ir paprikų daigus. Aišku visam procesui ir svarbiausiems etapams vadovavo BM. Paskutinį daigo pakalbinimą ir švelnų daigo užglostymą šiltomis žemėmis irgi tik ji.

Man buvo patikėtas ne toks svarbus technologinis etapas – trąšų įterpimas į duobutes. Vienos trąšos buvo cheminės, o kitos – žuvų miltai. Ir tie žuvų miltai – ekologiški aišku – turėjo tokį negerą dvokutį. Lyg džiovintas saulėje š.

Na bet aš atsakingai bėriau dvokučio dozę po dozės  į kiekvieną duobutę. Šalia susikaupęs šnopavo šuo. Aš dirbau toliau. Šuo tai šuo. Karlita visada kaip virvutė paskui mane. O man reikia į kiekvieną duobutę paberti dvi  skirtingas  trąšas ir nesusipainioti. Tam būtinas susikaupimas.

Bet šį kartą Karlita  kažkaip per darbščiai šnopavo.

Atsisukau pažiūrėti ko ten taip šnopuojama.

O jezusmarijajuozapaišventas.

Ji kruopščiai savo snukiu lygino visas mano apibarstytas žuvų miltais duobutes. Sekė iš paskos ir iš eilės stumdė žemes snukiu, kol nelikdavo  nė žymės smirdančios duobutės. Ištikimas šuo gelbėjo šeimininką, nes šeimininkas pridirba smirdalą duobutėje, o šuniui reikia gelbėti šeimininką, kad anas vėl  neprisidirbtų ir negautų barti. Ir Karlita  sumojo kaip. Kiekvieną dvokiančią šeimininko padarytą duobutę ji užlygina savo snukiu nesmirdančiomis žemėmis. Ir šiltnamyje  gražu bei švaru.

Tikrasis žmogaus draugas. Šeimininkas prisidirba – šuo gelbėja.

Nepajėgėme  šuns barti. Išsikasėme vėl duobutes -  juokdamiesi.

Apie Lukiškes

Nei mes gebame susitarti kas ten stovės, nei valdžia geba nuspręsti.

Todėl, kaip visada, imuosi gelbėti visus sprendimų nepriėmėjus/šūdmalius.

Į Lukiškių aikštę privalu grąžinti senąją Lenino skulptūrą, apsodinti aplink vėl tas pačias raudonas salvijas – Lenino gėlytes. Nes tos gėlytės man gražios.

Tačiau.

Leniną apdėti grotomis taip, kad liktų tik iškišta iš tankių grotų ranka, kuri jau savaime yra Vilniaus urbanistinė legenda, nes rodė ir vėl rodytų kryptį į didžiausią Europoje (vėl nuostabi miesto legenda) alaus barą “Tauro ragą”, kuriame yra Vamzdis, kuriuo teka  alus iš greta stovinčios alaus daryklos.

Grotos aplink Iljičių, rodytų mūsų aistringą atsisveikinimą su praeitimi, bet tokį linksmesnį, nerūpintojėlišką. O amžinai optimistinė rankos kryptis  rodytų mūsų tautos gebėjimą svajoti.