Žmonės ten
naivūs, patiklūs ir uždari. Tai mūsų butuko kaimynų šuo visas dienas tik
išleistas šokdavo ant mūsų terasos lentų. Šitie lietuviai su juo žaidė. Tai šuo
ištirpo iš džiaugsmo. Sudaužė besidžiaugdamas netikėtu gyvenimu mano vyno
taurę, bet vyno buvo nedaug, o taurė šeimininkų.
Šeimininkė irgi
jauna naivi e-stė. Raktą mums paliko pašto dėžutėje, užkištoje pagaliuku. Mes
išvažiuodami jai irgi užkišome ten pat pagaliuku raktą. Pinigus už nuomą pervedėme
e-stiškai.
Girtas senas
estas bandė su mumis kalbėtis, bet BM pasakė jam nerūkyti. Ir antrą kartą pasakė,
kad mes nerūkome. Estas tylom pasitraukė, nors plika akimi mačiau kaip dar norėjo
išgerti. Tyliai paburbuliavo saugiai nutolęs. Ir tai labiau pyko, kad rusų kalbos
jo liežuvis jau nebevarto.
Tartu gatvėse šurmuliavo
estų amatų mugė, brangesnė Kaziuko kopija ir – taip, jūs atspėjote, – kas
antras prekybininkas laisvai kalbėjo lietuviškai...Velniškai gabūs tie estų
amatininkai.
Žonglierius iš Naujosios
Zelandijos senamiestyje pasirinko padėjėja mažę. Ta vienintelė nuoširdžiai
reagavo į kivio triukus. Į kitus mūrinius veidus žvelgiant naujazelandui norėjosi
tik verkti.
Tik Tartu čigonai
buvo pakankamai audringi. Maloniai stebėjome kaip kokią valandą vyras čigonas auklėjo savo moteris. Ten dar tvarka. O čigonas po auklėjimo valandėlės numojo ranka
ir nuėjo sau vienas.
