Aš kada nors padarysiu avariją, bet turiu išteisinančių aplinkybių...

Mažę opeliu vežu per rytinius kamščius į  mokyklą. Mažė manęs klausia įvairiausių dalykų, pvz šį rytą (o aš dar landžioju tarp eilių, kad greičiau):

-         O iš kur atsirado cirkas?

-         Ėėė...viduramžiais žmones turgaus dieną linksmindavo tokie juokintojai, pusė jų vėliau nuėjo į teatrus, pusė į cirką.

-         O kaip jie žinojo, kad į cirką?

-          Ėėė... linksmesni nuėjo į cirką

-         Tėti, o ką tu norėjai dirbti?

-         Ėėėė...nieko nenorėjau dirbti niekada...

-         Tai tau nereikėjo pinigų?

-         Ėėėė....pinigų reikėjo.

-         O kodėl šitą dėdę pavadinai idiotu?

-         Ėėėė, jis matyt neišgėrė ryte kavos, vairuoja keistai.

Tai tik kelių sekundžių išklotinė. Dėve, dėve,  padarysiu kada nors avariją, nes klausimus jau užduoda visiškai nebeatsakomus.