Na būsiu atviras.
Aš jau pažįstu visus šunis aplink vilą.
Marsas, didelis
labradoras už tvoros, išprotėjęs nuo
neaprėpiamos meilės pasauliui ir pasiruošęs sulaižyti kiekvieno praeivio ranką
iki kaulo. Tvora nuo Marso meilės pasauliui jau porą kartų taisyta.
Žirnis, didelis
baltas gauruotas patinas, kartais pabėga iš savo namo pas Karlitą pasiuostyti.
O kaip Karlitai patinka, kad priešės-laikos Žirnio visai nedomina. Laikos
gailiai žiūri kai toks gražuolis Žirnis uostosi priešais. Girdimas tik gailus
cypimas..
Džekas, mažas
juodas, bet su dideliu. Susivienijo su Karlita į vieną gaują ir abu, patys nustebę,
aplojo laikas aršiai kaip viena gauja.
O dar muzikologų
vižlas, kuris patetiškai šokinėja kaip Šostakovičiaus muzika iš džiaugsmo po pusmetrį
į viršų, kai mes su Karlita praeiname
pro jo tvorą.
Ir dar krūva taksų,
foksterjerų, akitų ir vilkinių.
Kad tiek pat
žinočiau apie žmones aplinkui kiek apie šunis. Pasiimsiu vieną dieną vyno bonką
ir eisiu patvoriais pažindintis.
O tai tik labas
ir viso gero.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą