Kalėdos Anglijoje - 2

Wilno

Nors ir rodos jau su lenkais  santykiai aukščiausiame lygyje tvarkosi, bet lenkai Piterbore vis dar kartkartėms pasako Wilno nasze, tad normalių draugysčių iki šiol nepavyksta šioms kažkada  buvusioms bendražygėms  tautoms užmegzti. Susidėti su lenku ar  lenke  taip pat blogai kaip susidėti su babajumi. Bet Lietuvos  lenkai ir Lietuvos  rusai yra savi, su jais draugaujama Yra ir latvių, bet su jais kaip sakė vietiniai kaip “Dievų miške” – visi muša jei kas juos. Tai latviai vaikšto tylūs ir pablyškę.

Mėlynukė

Lietuviai ne vien rožiniai ten. Yra ir visiškai rožiniu veidu mūsų tautiečių. Tai tie rausvaveidžiai tautiečiai  turi specialią parduotuvę lietuvyne, kuris  oficialiai Lincoln Road. Alga pagal britišką tvarką  atsiranda kortelėje ketvirtadienio  naktį 0 valandų 00 minučių. Tad babajus, garsios Piterbore parduotuvės pavadinimu “mėlynukė” savininkas, specialiai dirba algų išlaistymo  dieną iki 2 nakties, kad spėtų aptarnauti visus lenkus ir lietuvius, kurie ištroškę. Mėlynukėje tarp 0 ir 2 valandų būna tokios eilės kaip kažkada brandžiame socializme. Vyksta prie mėlynukės  tikri festivaliai, būna ir pasimuša.

Kostmosas

Šiaip lietuviai gyvena ten kaip kostmose. Atskirai nuo Anglijos. Geria savo alų, žiūri tik lietuvišką TV. Vyrai ir moterys tik savi.  Maniškiai su kaimynais pabendravo tik per Naujus  metus, nes kieme šaudė fejerverkus. Atėjo fejerverkų žiūrėti vargšas kaimynas portugalas, kuris  gėrė per Naujus tik 2,8 laipsnio alkoholio alų. Lietuvius toks laipsnių skaičius  visiškai sunervino. Iškart buvo įpilta jam be eilės trys stikliukai degtinės ir portugalas  jau nebenorėjo nueiti nuo lietuvių svetingo stalo niekaip.

Kalėdos Anglijoje - 1

Pabuvau ir nieko nesupratau. Tad neišbaigti iki aksiomų pastebėjimai ir pasibaisėjimai.

Fantazija ir molis

Anglija yra skausmingai nyki šalis pavėjui visiems vėjams  nuo Atlanto iki Skandinavijos  ir tik  vasarinių padangų  žiema  Pirma nykybė jau man buvo aiški po dvidešimties minučių toje žemėje. Plytos raudonai vienodos ir vienodai raudonos. Žmonės, kurie statė Angliją, neturėjo jokios vaizduotės. Tik  molio. O dabar eina kaip ir viska eina Anglijoje – iš inercijos. Bet pamatytas po savaitės tame krašte nutepliotas klaikia  mėlyna spalva  namas sukėlė didelį džiaugsmą. Kažkas keičiasi ir ten.

Lietuviški užrašai

 Tas miestas, kuriame ilgiau pabuvau, buvo Piterboras. Pagrindiniame  jo Lincoln Roade kas antras pastatas turi kokį nors užrašėlį lietuvių kalba. Arba išvis tik užrašą be jokių nereikalingų anglizmų – restoranas Kaimas arba Krautuvėlė (su dviem ė) arba Reikalingos kirpėjos. Pastebėjome toje gatvėje baisų kirpėjų trūkumą. Piterborą kažkada pastatė romėnai, po to gyveno anglosaksai, bet dabar miesto ekonominius reikalus perima lenkai  su lietuviais. Net internetas Piterbore greičiausias Anglijoje, nes atvažiavę lietuviai nesuprato vietinio interneto greičio ir griežtai paprašė normalaus. Tik taksi vairai dar tvirtai  indų rankose. Gal tik šunų lenktynėse buvo pakankamai gausiai anglų, ir gal dar knygyne...

Ar labai vargsta emigrantai? Na, kiek mačiau tai nelabai. Škotiško viskio jau nebegeria. Kai atsinešiau pas vieną Famous Grouse(etiketė su žąsimi) litrinį butelį – sakė greit išnešk, priduok atgal parduotuvėn, geriau airiškas Bushmill ar airiškas Jameson. Nuo prasto škotiško(šešiolika svarų bonka!) jam skauda galvą. Dažnas emigranto sportas – elektroninių devaisų pirkaliojimas. Pas vieną mačiau gal aštuonis devaisus, visi įnamiai turi ir dar gal pusė tų devaisų neveikia, tai vėlgi  - geriau nusiperka naują nei krapšto gyvybę iš seno.

Kur gyvena?. Irgi problemos, štai vieni skundėsi nusipirkę namą, bet po mėnesio jau išlindęs pelėsis. Na mano galva nėra ten tokio  namo, kur  neišlenda  pelėsis, klimatas toks.  Gyvenom visai naujame name, anglams statytame ir ten, jei nevėdini, per tris dienas pelėsiukas pamatomas  plika akimi.

Meningitiniai

Anglai dar nėra praradę imperinės didybės likučių ir kaip tikri kariai  vaikšto basnirčiom žiemą. Vaikai laksto plikomis galvomis ir beveik pusplikiai. Visi atseit kieti ir užsigrūdinę. Lietuviai  gi vaikšto šilčiau apsirengę. Žiema yra žiema, net jei +8. Jie kantriai laukia, kol anglų vaikai persirgs meningitu ir tada darbe tokį meningitinį anglą labai lengva apeiti karjeros laiptais. Nuo to imperiški didingo  grūdinimosi – kaip kalbama – labai daug meningito atvejų. O lietuviai jau  tykiai mokosi koledžuos ir taiko  progų pakilti karjeros laiptais.

Šildymo problemos

Šį kartą  ne apie Zuoką.

Katukas tai yra mamos kornišreksas. Kas nežino kačių veislių – kornišreksų labai keisti snukiai: neįtikėtinas vampyro, šikšnosparnio ir nuskriausto berniuko su didelėmis ausimis veidų miksas. Miauksėti net nemoka tas padaras, leidžia sunkiai pakrauto geležinkelio vagono stabdžių garsą kai įjungtas stopkranas – tai jo miaukimas. Kai geri kavą kornišreksas Katukas susijaudinęs laksto  ir valo letenėle visus paviršius aplink puoduką. Lyg savo kakučius, taip jam smirda kava. Dar jis moka pakelti dviejų centų monetą nuo grindų letenėlėmis. Viskas. Visiškas sarkastiškos anglų genų inžinerijos produktas.

 Bet net ir tokius kornišreksus žmonės myli.

Nakvojau pas tėvus. Bute šalta kaip Laplandijoje. Sakau mamai :

-Yra gi reguliatorius ant radiatoriaus. Kodėl taip šaldotės?.Pasukite reguliatorių nuo 2  iki 4,5,6....

-         Negalime  daugiau šildytis dėl katuko.

-         Taigi katės mėgsta šilumą?!

-         Taip, Katukas mėgsta šildytis ant radiatoriaus, bet kai padala pasukta  ant keturių jo pilvukui tada per karšta…

Vilniaus mero kreipimasis į brangius vilniečius

Brangūs vilniečiai!!!!

Matau jūsų akyse tokį man atpažįstamą akių  blizgesį, kai jūs žiūrite į mano naująjį šedevrą – viaduką į trikampį. Taip, kartais tas viadukas tuščias net per piką. Bet atidus stebėtojas gali pastebėti kartais pravažiuojančią viaduku mašiną ir ne vieną ( jei stebės parą).

Man irgi panašiai blizgėjo akys, kai vaikinai man pristatė projektą ir dar kai ką man asmeniškai.

Brangūs vilniečiai, aš kaip jūsų amžinas meras nenurimsiu. Mano akys vėl sublizgės būsimu vaikinų kai kuo man ir Vilniaus negirdėta šlove nuo kitų tokių ir geresnių  projektų:

-         Įstrižas tiltas per Nerį (net Detroitas ir Bilbao tokių neturi)

-         Obelų sodas Marse, kurios bus taip pasodintos (obelys, ne jūsų mylimas meras), kad Kalifornijos astronomai su teleskopu Hubble 24 h per parą matys užrašą obelimis Vilnius.

-         Gondola nuo Gedimino bokšto iki Kernavės piliakalnių kaip Lietuvos istorijos tęstinumo  simbolis.

-         Juodu kinietišku bazaltu  klotas mano pabėgimo kelias į Lenkiją (neteisingo politinio persekiojimo aukų paminklas).

-         Vilniaus bankrotas ir Vilniaus įlipimas į tokių šlovingų miestų kaip Detroitas gretas. Tai globalizacijos iššūkis, į kurį Vilnius tikrai  atsilieps. Gerai bankrutavęs  verslas su naujomis jėgomis atgimsta it paukštis feniksas. Taip bus ir Vilniui.

-         Kanalas mano jachtai įplaukti nuo Adrijos  jūros iki Neries, kad vilniečiai  galėtų džiugiai mojuoti nuo krantų vėliavėlėmis namo parplaukiančiam  su naujomis  idėjomis merui.

-         Air Lithuania  skrydžiai į Hanojų ir Hongkongą, kur persikelia  pasaulio ekonomikos širdis. Ir Vilnius  bus ten. Nuo tokio reiso Vilniuje atsiras naujų darbo vietų  5 tūkstančiams taksistų iš “Vilnius veža”.

Didžiuokimės, brangūs vilniečiai, savo mero akių blizgesiu žiūrint į tokius ir dar įdomesnius  projektus. Manęs nesustabdysite. Svarbu , kad vaikinai ateitų netuščiomis ir mes Vilniuje padarysime viską, ką įsivaizduoja  žmogaus protas ir dar daugiau.

Valio, draugai! Vaikų darželį irgi pastatysime, jei liks pinigų nuo šių reikalingesnių Vilniui projektų....

Serbų-kroatų karas

Štai dabar žiūrint  Donecko pusėn kažkaip galvon ateina serbų ir kroatų nesenas karas. Mano galva istorija sukasi spirale.

Tada pamenu važiavau berods 2003 metais per  visą Kroatiją  ir mačiau kaip sadistiškai metodiškai masiškai į kroatų trobų stogus buvo padėta po vieną sportiškai taiklų serbišką artilerijos sviedinį. Galiu pasakyti idealiai ir maloniai sau  dirbo serbų artileristai.

Tačiau,  po to, su ginklais  pateiktais  “Vatikano”  ir “Argentinos”, papiktinti kroatai per kelias  savaites nušveitė  serbų armijas su jų taikliaisiais artileristais  iki pat  Serbijos sienos.

Tai bręsta kažkas panašaus į Vatikano ir Argentinos pagalbą ir viskas kas bus, tai elementarus istorijos pasikartojimas?

Akcijas trumpam paverčiau pinigais ir laukiu.

Ir aš išmanus

Jėzau, jau aš galvojau liksiu ramiai sau tarp knygų, progreso paraštėse, ir nesuksiu  sau galvos dėl ...nu ten visokių programėlių ir išmaniųjų telefonų.

O dar kiekvienas  redaktorius vis paprotina, kaip suskaičiuoti raides su tarpais tekste, kaip tarpelius suriktuoti tik tokius, kokių reikia kalbos komisijai. Nėra ką daryti  - mokausi. Lyginu  tuos tarpelius kaip reikia  - su gadžetu. Tursenu, taip sakant, ir aš paskui septynmyliais žingsniais žengiantį progresą

Balkanų Moteris, sparčiau žengianti  į kažkur, įprūdijo ir man išmanųjį telefoną. Mažei, kuriai vis dar penkeri, mano naujas telefonas baisiai įdomus ir ne tik  įdomus, bet ji ten dar nemokėdama skaityti greičiau susigaudo ką kur nuveikti nei aš. Štai pastebėjau, kad dukra telefono diktofonu įrašo pasakas vakarais, kai aš jas seku.

Cha, bet ir aš nedurnas. Anksčiau, kai eidavau į protmūšius pirmadieniais  ir mažei neskaitydavau pasakų, antradieniais už bausmę skaitydavau dvi pasakas. Net burna išdžiūdavo, kol Uspaskicho balsu išvinguriuodavau Vilko klastas  iš Raudonkepuraitės. Dabar pasiūliau  mažei pačiai įsirašyti pasakas išmaniojo diktofonu ir kai manęs nėra pirmadienio vakarą  – klausytis iš mamos telefono pasakos, kurios tik širdelė geidžia..

Va taip va. Ir aš, ir aš pasikinkiau progresą! Dabar antradieniais skaitau tik vieną pasaką, ne dvi kaip anksčiau, nes pirmadieniais seku pasakas iš mamos telefono.

 Ir aš, ir aš sumojau kaip pasinaudoti  progresu!!!

Kam atsiduosi šiandien?

Kaip visada rytą stabtelėjau prie namo Kalvarijų 19. Prie Kalvarijų 19 vos gyvas stovėjo žmogus apsirengęs kaip turistas. Laikė rankoje puodelį, bet  šiaip jau jam kava nerūpėjo – iš jo kūno svyravimo amplitudžių supratau - ruošiasi mirti. Kita ranka laikėsi lyg  sienos, lyg  širdies. Na tai įprastas vaizdelis Kalvarijų  gatvei ir perkėliau akis į kairę. Ten milžiniškame plakate ant nugaros gulinti pusnuogė laiminga moteriškė kryžiaus fone skelbė ‘Kam atsiduosi šiandien?”. Dar kažkas buvo smulkiom raidėm, bet neįžiūrėjau. Nes nuvažiavau.

Važiuodamas kankinausi. Nieko  nesupratau. Tai prostitučių profesijos reklama? Iki to jau išsitoleravome? Ar aš jau visai nesusigaudau nūdienio  marketingo minties šuoliuose?