2009 m. rugpjūčio 30 d., sekmadienis

Populiarėjantis naujas žodis - tuštutė

Tuštutė - naujas gražus lietuviškas žodis. Autorių pamečiau, bet jis yra kažkur blogijoje ir yra realiai. Ir aš balsuoju už tuštutę.
Bet
tuštutės vyras(turčius) - tuščius,
tuštutės vaikas - tuščiukas, tuštytė,
tuštutės auto - aututė
TV šou tuštutėms - tuščiou?

Gyventi tai reikia

Toks tūlas vengras vardu Urbanas apie 1453 metus sukūrė milžinišką aniems laikams pabūklą. Kaip doras krikščionis pasiūlė savo mokamas paslaugas Konstantinopoliui , tai yra Bizantijos imperijai arba tiksliau vis dar vegetuojančiam jos likučiui. Bizantijos imperatoriui jo paslaugų neprireikė.
Gyventi tai reikia ir Urbanas pasiūlė savo pabūklą Mehmetui, turkų sultonui, kaip tik planuojančiam vieną kartą pribaigti tą bizantišką naviką. Mehmetas sumokėjo už bombardas keturis kartus daugiau nei prašė vengras.
Urbano pabūklas buvo lemiamas veiksnis palaužiant Konstantinopolio gynybą: prislopus turkų puolimo įkarščiui pradaužė sienoje skylę, pro kurią įsiveržė janyčarai ir paskandino kraujyje Konstantinopolį, krikščionybės forpostą Rytuose .
Gyventi tai reikia. Turkai tvirtina kad beveik pusę Mehmeto Fatiho(kas reiškia Nugalėtojo) kariuomenės sudarė samdyti krikščionys.
Geras tas principas – gyventi tai reikia.

2009 m. rugpjūčio 28 d., penktadienis

Anglosaksocentriniame pasaulyje arba palyginimo liūdesys

Mes nelauktai ir netikėtai iš rusocentrinio pasaulio persikėlėme į anglosaksocentrinį pasaulį. Tad galime lyginti. Londonas tampa jaukesnis už Maskvą. Naujame pasaulyje retas girdėjo Meistrą ir Margaritą, ir visai nežino 12 kėdžių. Meistras ir Margarita dar išverčiama, o 12 kėdžių vertėjas anglų kalbon yra visiškas našlaitis-pamestinukas. Teko skaityti vieno vertėjo blogą apie beviltiškas kančias verčiant Ilfą ir Petrovą į anglų kalbą. Nes arba dabartinis anglosaksas nieko nesupras arba neperduos to neperduodamo Ostapo pragyvenimo lengvumo.
Taip ir su knygų reitingais(na tie kur mirsi žiauriai bekultūris jei neperskaitysi tiksliai to reitingo rekomenduojamo knygų šimtuko). Kažkada peržiūrėjau vos ne keliolika tokių reitingų. Iš egzotiškų šalių bus Tolstojus, Markesas ir Rušdis, na dar keli varliaėdžiai, bo artimi, tik iš už Kanalo. O visų kitų ir nėra anglosaksiškame pasaulyje. Politiškai korektiškai visi kiti bus kur nors bibliotekose, simpoziumuose, konferencijose. Bet ne skaitytojų galvose. Anglosaksų pasaulio galvose kaip ir anksčiau iš Rytų Europos bus tik Drakula.
Bet ką aš čia apie kitus. Mumi kas? Mumi likęs abiejų pasaulių palyginimo džiaugsmas: tiesos nėra, ir mūsų nėra nei aname nei naujame pasaulyje. Tad gal tiksliau pavadinti tai palyginimo liūdesiu - toks buožgalvių kapanojimasis šiltoje gegužės balutėje, kuri išdžius liepos mėnesį...

2009 m. rugpjūčio 27 d., ketvirtadienis

Darbo su turkais ypatybės(etnografinis eskizas)

Su viena turkų firma jau nebeturiu kontaktų kokius du metus. Bet laikas nuo laiko jie kažkodėl atkakliai bando į mano telefoną perduoti faksogramą. Šiandien bandė šešis kartus. Šaunuoliai. Matyt prasidėjo Ramadanas. Ankstesnėmis dienomis mesdavo šį betikslį užsiėmimą po trečio-ketvirto bandymo. Ši firma yra Centrinėje Anatolijoje, žiemą jų mieste kalnuose prisnigdavo iki metro aukščio sniego pusnys( tada jie man skambindavo pasaulinio liūdesio kupinais balsais ir sakydavo - sniegas, vilkikai nebeišvažiuoja...) ir matyt todėl jie turi sveiko kalnietiško atkaklumo.

Dar vienas džiugus darbo su turkais aspektas yra jau paminėtas Ramadano mėnuo. Kiekvienas raštas yra jųjų suvokiamas kokius šešis kartus lėčiau(ir tai jei gimtąja kalba), jei svetima – visai nesuvokiamas. Atrodo tyčiojuosi, bet ne. Pabandykite patys nevalgyti bei negerti net vandens nuo saulėtekio iki saulėlydžio ir pavakario arbatėlės metu prisiminti mamos mergautinę pavardę.
Ne kožnam pabažnam.

2009 m. rugpjūčio 26 d., trečiadienis

Donskis - fiktyvus filosofas, bet tikras politikas

Leonidas yra maišytos kilmės, tokiems žmonėms labai lengva daryti politinę karjerą – mažiau skrupulų ir giminystės retežių ant kojų(Voldemaras, Dizraelis).
Jo paties kaip filosofo karjera(knygos) lietuvoje yra nulinio lygio žinomumo. Donskis daugiau žinomas kaip viešas asmuo - TV laidų vedėjas (kas automatiškai suponuoja populiarumą)ir kaip kultūringai bei išmaniai parašytų straipsnių autorius . Visuomenei, ypač tai daliai kuri pretenduoja į inteligentiškumo aureolę, imponuoja garsenybė filosofas. Antai kitas filosofas Šliogeris su savo antivisuomeniškai keistais pasisakymais jokiu būdu netinka švelniai inteligentiškiems ponioms ir ponaičiams.
Tipiškas Donskiui ir malonus švelniai inteligentiškai visuomenės daliai yra Donskio padžiūgavimas jog jo kolega Europarlamente bus 1968m. Paryžiaus studentų sukilimo veteranas, rausvasis ir žaliasis Danielis Kon-Benditas(susišaukia su Stanislovu Tomu, ar ne?). Kaip pikantiška, naujai kairu.
Donskis gerai pasiblaškė po svietą, niekur nepritapo. Tuo kiek primena Saulių Stomą, vieną pagrindinių prisikėlėlių maištautoją prieš Valinską. Tiesa Donskis kalėjime nesėdėjo. Tad neprarado to malonaus švelnumo kalbėjime. Leonidas net vaidino Maximos reklamoje. Kas irgi yra simboliška.

Leonidas bandė daryti akademinę karjerą ir užimti kažkokį akademinį aukštą postą. Nepavyko. Bet nepasidavė.Liko geras paskutinis šansas tapti politiku ir mesti tuos laisvo menininko vargus. Pavyko. Dailiai. Niekada nepatikėsiu jog Leonidui nereikėjo tartis su velniu(liberalais) eiti obuoliauti. Ir to susitarimo su liberalais kaina mums nežinoma, bet ji yra. Tokių kainų mokėjimas mano galva žmogų automatiškai eliminuoja iš filosofų gretų. Bet įtraukia į šauniąsias politikų gretas.

2009 m. rugpjūčio 25 d., antradienis

Apolineras ir kabareto gražuolė prie Pabradės

Arnionių dvaras yra pasimetęs siaurame kelelyje kur net dvi mašinos vos prasilenkia tarp Pabradės ir Molėtų. Joks rimtas žmogus aišku negali tokiose vietose turėti padoraus reikalo. Bet aš turėjau ir aplankiau dvarą. Jo istorija beprotiškai fantastiška:
1. Iš Arnionių dvarininkų Kostrovickių giminės kilęs garsiausias prancūzų XX a. poetas Gijomas Apolineras. Per šlėktišką madą kas 30 metų sukilti Gijomo mama gimė jau Romoje, tremtyje. Taip stilingai nuskambėjo – gimė tremtyje, Romoje. Beveik norėčiau tokios tremties.
2. Jau šįkart į Arnionis iš Varšuvos ir Vilniaus aukštuomenės buvo nutremtas ir grafas Tiškevičius apie 1930 metus. Grafas užsigeidė vesti gražuolę kabareto žvaigždę dainininkę Hanką Ordonuvną.
Tad giminės bausmė greita ir žiauri – į Arnionis, laukinį Lenkijos pasienį . Kabareto žvaigždė matyt buvo maloni ne tik scenoje ir grafas su ja pragyveno dvare iki 1940 metų. Tada ateina okupantai, o grafo su dainininke istorija pasimeta kažkur Europoje...
3. Tiškevičiams gal ir nereikėjo taip gėdytis kabaretininkės. Nes dvarą po 1863 metų sukilimo konfiskacijų iš generalgubernatoriaus Potapovo rankų (kitas švelnesnis po Muravjovo Koriko) atgavo labai abejotinais būdais. Gal net grafienės moteriška meilė buvo suteikta Potapovui. Kas žino….
4. Iki šiol dar nenustatyta kas klasicistinių rūmų autorius(beje rūmai išlikę su parku pusiasalyje tarp ežerų ir naujasis savininkas bando juos restauruoti): Gucevičius kuris nebe Stuoka ar M.Šulcas, lietuviškų detektyvų personažas. XIXa. pradžia, o dokumentų jau neberandama.
5. Teisminis dvaro savininkų procesas su jėzuitais dėl neatsargaus vienos Radvilaitės testamento truko beveik 300 metų ir tai pasibaigė tik taikos sutartimi. Taip, Radvilos irgi valdė Arnionis ir net buvo įdiegę čia protestantizmą. Aišku kalvinistų šiandien nė padujų. Kaip ir senųjų bažnyčių. Stovi vargšė medinukė iš praeito amžiaus.
Faktai iš čia:
http://www.archeonas.lt/lang-lt/straipsniai/43-istorija

P.S.Tuo pačiu keliu važiuojant link Molėtų dešinėje stūkso Egiptas bei dingo Pakso skulptūra. Bet apie tai kitą kartą.

2009 m. rugpjūčio 24 d., pirmadienis

Jorge Francisco Isidoro Luis Borges Acevedo

Taip , šiandien borchesinės, 1899 rugpjūčio 24 d. gimė geriausias Argentinos produktas po tango...
Gyvesnis už visus gyvuosius. Skaitai ir lyg šalia būtų. Geras.