Sekmadienio rytas. Išėjau į miestą, kad prapūstų po didelio baliaus.
Pamačiau - krizės nėra, nes balandžiai sočiai lesė naktinių vėmalų ratukus. Jei ten dar krūvai balandžių pramisti, tai krizės nėra.
Gedimino bokštas buvo toks visas itališkas-piziškas, nes pasviręs. Pasitaisiau akinius, gal kad nauji? Ne, pasviręs. Ir kiti žmonės praeidami žiūrėjo ir stebėjosi. Kiti net krisdavo. Nuo bokšto kreivumo ar ledo.
Ta pačia nuotaika dar aprėkiau Kunigaikštį Vildaugą. Lindo susidaužti alaus bokalu ir kažkokiu patriotiniu pareiškimu. Kaip jau buvau minėjęs esu didelis. Aprėkiau ir atstūmiau. Tai Vildaugas smarkiai man nutolus tik suriko, kad aš socialdemokratas, o jis kunigaikštis(visai tyliai).
Po to ėjau namo. Vėjai jau prapūtė.
Prieš 1 dieną
6 komentarai:
kiek pamenu, tai kunigaikščio vardas Vilgaudas :P
Vilgaudas. Taip.
Pagiringiems tinka rašyti sąmonės srautą ir kliedesius. Bet neestetiškos gramatinės klaidos vis tiek neleistinos. Nepadoru.
"pasvyręs";
"nutolųs".
Prašom ištaisyt, nes bjauru.
(Po to leidžiu ištrint ir šią mano pastabą.)
Pasąmonės pliūpsniai... ;)
Ei!
Reikalauju ištrint mano lituanistines pastabas. Klaidas ištaisei, o pastabą palikai. Netvarka. Reikalauju ištrint. Šitą irgi.
Principingai nieko netrinu. Istorija mane išteisins. :)
Rašyti komentarą