Jau pilni namai,
rūsiai keisčiausiais receptais apdirbtų sodų produktų. Vėl visą žiemą mane
vaikys po rūsius atnešk šio, atnešk to. Sekmadienį štai gaminome graikišką slyvų padažą mėsai visai
žiemai. Neradome parduotuvėse kinzos, tai bus kiek ne taip tiksliai kaip
reikalavo mažės krikštamotė iš Atėnų, mėta iš sodo bandys pakeisti kinzą.
Rankos mano juodos nuo slyvų pjaustymo, slyvų sultys per vieną sekmadienį
pasirodo rankas nudažo kardinaliai kaip kokia chna. Ir aš dabar lyg indė mergina
pasipuošusi rankas pirmai povestuvinei nakčiai...visiškai egzotinis gyvenimas.
Griežčiai, juozažolės, arbūzai, šilauogės.
Obuolių sulčių
spaudimui užsirašiau lyg priėmimui pas stomatologą, labai labai iš anksto.
Rugsėjo antrai 16 val..
Visas paskendęs
ūkiniuose reikaluose ir soduose. Arbūzų
likimas jaudina labiau negu Filipinų gyventojų. Kokie niekšai, mamos sode
niekingai alkani bomžai nurovė agurkus ir pomidorus, tų tai negaila, užtenka
ir bomžams, ir geriems žmonės, nors va vienam geram žmogui - regbio klubo sponsoriui - daviau po kibirioką agurkų ir pomidorų, tai
kibiriokų negražina... ak, nurovė bomžai daugel arbūzų, nesuprato kas per
agrukai keisti ir juos nuplėšę žalius
dar sugadino visą perspektyvų arbūzų derlių.
Vynuogės irgi
gražiai šiemet išaugo. Mažos ir
visai kitokio saldumo nei parduotuvėje. Ir vynuogių sodinių negali daug suvalgyti. Sodinių kitoks nematytai aitrus skonis. Kerpa liežuvį. Bet
saldumas labai tikras.
Arba griežčiai,
džiugiai pasėjome, jie džiugiai išaugo, o ką su jais dabar daryti? Ta amžina lietuvių
sodininkų problema kaip su cukinijomis,
visi jas dalina visiems. Balkanų
moteris liepia man suvalgyti griežčius ir cukinijas. O aš jau nebenoriu jokių
daržovių. Naktimis sapnuoju nesveikus blynus su nesveikai pakepinta šonine...
Dar paukščiai
išlesė saulėgrąžas. Yra planas mirkyti gervuoges džine žiemai, darysim svaraininę.
Svaraininės darymas man šventa šventė. Po jos baigiasi sodo darbai.
Tokia puiki fenologinė kalendoriaus žyma.
Bet šita sodiškų minčių kakofonija - ir koks artimas žodžių
sąskambis: sodas ir sadizmas – baigsis
gal rudenį, tai yra viliuosi jau
tuoj tuoj baigsis ir vėl galėsiu užsiimti intelektualia veikla,
protmūšiais ir gal nėt VK honorarai ryšium su Lietuvos BVP eiliniu šuoliu bus kitokie. Kaip prieš krizę. Žmoniški. Kokios inteligentiškos viltys...
Ir rankos mano juodos taps vėl baltomis it seno inteligento. Ech...
2 komentarai:
Nėr po tekstu kvadratėlio, prie kurio parašyta „užuojauta“, tai ir pareiškiu: užjaučiu; palyginęs su savo darbeliukais, patikslinu: labai labai užjaučiu. Kita vertus, o gal tai didžiausia metų šventė Balkanų moteriai?
BM šitoje rudens gėrybių šventėje kaip žuvis vandenyje. Bet sakė jau artėja ta riba kai ir ji nusilps.
Rašyti komentarą