2009 m. liepos 17 d., penktadienis

Kaip žemaičiai nesusirokavo su pačiu Borchesu

Pačiame garsiausiame Borcheso apsakyme Babelio biblioteka yra aprašyta slaptoji paaiškinanti biblioteką knyga, kurios kalba yra guaranių kalba su samojedų-lietuvių dialektu. Įstabus dalykas, bet viena iš didžiųjų Borcheso klaidų arba nuorodų į slaptąsias žinias(Voiničiaus manuskriptas) yra visiškai žemaitiškos kilmės.
Kaip žinote Žemaitija yra Samogitia, o samojedai(nencai) yra lotyniškai Samojed. Taigi tai buvo ne pirma istorijoje klaida, kai Samogitai per klaidą pavadino Samojedais. Labai panašu, o ir egzotika tokia pati. Ar žemaitis, meškų kailiais apsirėdęs, ar nencas, graužiantis tundroje žalią žuvį. Žemaičių - lietuvių dialektas jau yra visai suvokiamas/logiškas dalykas ir Borchesui pritinkantis. Bet panašus skambėjims suklaidino ir argentinietį. O jau pataisyti niekas nebeišdrįso. Didieji bibliotekininkai juk neklysta.
Galėtų Žemaičių partija sukelti visai padorų tarptautinį skandalą dėl Babelio bibliotekos ištaisymo visose pasaulio kalbose į žemaičiams pritinkantį.

2 komentarai:

Anonimiškas rašė...

Samojedai (nencai, encai, nganasanai, selkupai) nuo 1938 metų vadinami samodais :)

grumlinas rašė...

Vienžo, mažaraštis tas Borchesas ;)