Maskva velniškai brangi. Tačiau viena lietuviška firma, kuri norėjo platinti savo produktus Rusijoje, apmokėjo man kelis kartus viešbučius, bet buvo riba iki kokios kainos. Ta riba reiškė - nu nėra už tokią kainą viešbučio Maskvoje. Tačiau Serioga, vietinis suinteresuotas biznesmenas, vis surasdavo originalius sprendimus.
Pirmasis sprendimas buvo Gynybos ministerijso bendrabutis na Leninskich gorach. Aš net norėjau neit, Serioga, sakau, mes gi jau kiek metų NATO šalis, areštuos mane jei bogu kaip šnipą. Ai sakė, pilna čia visokių užsieniečių. Pilna...visas milžiniškas bendrabutis buvo viena ištisa Indija. Matyt tuo metu pirko kažkokius stambius karinius daiktus ir indai mokėsi nebijoti rusiškos karinės technikos. Kaip į šnipą mane pažiūrėjo lietuviškoje buhalterijoje, kai padaviau sąskaitas iš Rusijos gynybos ministerijos. Net paklausė o kodėl rusai patys neapmokėjo tokių įtartinų sąskaitų. Atsakiau kad aš ne Petras Cvirka.
Kitą kartą jau Serioga pažadėjo ramesnį variantą - Maskvos patriarchijos viešbutį. Indų karininkų jau ten nebus – užtvirtino. Jau Maskvoje Serioga pasakė, praskridome su patriarchija, netikėtai užvežė perauklėjimui popų iš Ukrainos. Bet tu, atidžiai pažiūrėjęs, pasakė, gali sueiti kaip kinematografistas iš Pabaltijo. Bet kaip aktorius – tai ne, išvaizda neišėjęs, tai būsi scenaristu. Scenaristu tai scenaristu, jei taip sutarta – pabūsiu. Neeee, atsakė nesutarta, bet tu susitarsi...gal...
Lauke buvo drėgna ir vėjuota naktis, troškau viešbučio ir sutikau. Name kur buvo Mosfilmo viešbutis kabojo memorialinė lenta. Nesugalvojau kaip čia man prisimesti scenaristu, tad dėl įkvėpimo skaičiau pakeliui viską, o joštvairaz, čia gyveno pats Tarkovskis. Asmenybės mastas įkvėpė mane improvizui. Serioga mane palaimino kryžiaus ženklu ore, bet pats liko lauke už durų. Tik įžengus rūsti babuška registratūroje iškart sumojavo rankomis - tik kinematografininkų sąjungos nariams su dokumentu. Ir esu, atsakiau, tik mus Lietuvoje jau išvaikė kaip tarybinę organizaciją. Dokumentus atėmė ir sudegino. Babuška sukluso, o tai ką čia veikiate. Vot, atsakiau bandysime daryti filmo scenarijų Mosfilme apie banditų pogrindį Lietuvoje. Ir trumpai papasakojau Niekas nenorėjo mirti scenarijaus apmatus. Moteris matyt buvo kažką girdėjusi ar net mačiusi ir tai ištirpdė jos rūstybę. Gerai, vietų yra, naktis juk lauke, priimsime be dokumento. Seriogai lauke už durų nykščiu parodžiau viskas puiku. Bet sau pagalvojau - organizatorius, blet.
Iš ryto, gerai išsimiegojęs ir pavalgęs, išeidamas pas laukiantį automobilyje Seriogą dar kartą pažvelgiau su dėkingumu į Tarkovskio atminimo lentą – suteikė drąsos improvizuoti. Dėkui, Režisieriau, už viešbutį.
2011 m. vasario 17 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
9 komentarai:
"mus Lietuvoje jau išvaikė... Dokumentus atėmė ir sudegino.."
Patriotas, bliatj.
Primenu, už lango buvo naktis.
Stipru, patiko :)
lEO, MALONU GERAS ŽODIS, RETENYBĖ MŪSUOSNA...
"Patriotas, bliatj."
Dar vienas patri-jotas, rupus miltai.
Kuo toliau, tuo labiau Troy tekstų herojus užneša į Ostapą Benderį.
P.S. Čia komplimentas, jeigu ką!
Vynetu, gyvenimas privertė, aš nekaltas...
Gyvenimas verčia paminti principus. Bo po nakvynės lauke neliks principų nešėjo
Bo....
Rašyti komentarą