Baltarusija; Batkos marazmas stiprėja

Ištrauka iš planuojamo naujo Baltarusijos įstatymo:
В частности, законопроект относит к пикетированию, на которое необходимо получать разрешение городских властей, «совместное массовое присутствие граждан в заранее определенном общественном месте (в том числе под открытым небом) и в установленное время для совершения заранее определенного действия или бездействия, организованное в том числе через глобальную компьютерную сеть интернет или иные информационные сети для публичного выражения своих общественно-политических настроений или протеста».


Esmė - galės areštuoti net už grupinį  nieko neveikimą, jei tas neveikimas yra sutartas internetu.


Daugiau čia:

http://gazeta.ru/politics/2011/07/29_a_3714885.shtml

Maironis

Dukra perspėjo draugė jos labai keista, filologė bei roko mėgėja iš Panevėžio(kas savaime neįtikėtina). Bet ne ant tiek gi…

Dukrą po koncerto Trakuose jau naktį išleidau prie namų, o jos draugę dar pavežiau iki Saulėtekio. Matyt pakeliui prikalbėjau per daug ir draugės nuomonė apie mane susiformavo  kaip lenko apie rusus. Na bet man buvo nuobodu važiuoti, dar naktį, tai pakalbėjau, kad neužmigti. Bet matyt į bendrą filologinę paradigmą nepataikiau.

Atvežiau iki Niujorko bendrikų. Laukiu kol išlips. Nelipa, kuičiasi. Jaučiu kažką man grūda iš užpakalinės sėdynės, bet pasakyti negali,

Klausiu nežiūrėdamas:

- Kas čia?

- Maironis, - atsako drebantis balsas.

Na kam pusamžiui vyriškiui naktį Maironis? Kam man pirmą nakties Ežeras Keturių Kantonų? Miego noriu ir namo. Kas per filologiniai išsidirbinėjimai? Bet garsiai pasiųsti lietuvių literatūros klasiko populiarintoją  nepatogu, tai perklausiu:

- Maironis? Kam man naktį Maironis?

- Pinigai, už benziną...





Pinigų aišku nepaėmiau, ilgai žvengiau ir nuomonė apie filologes liko nepakitusi. Prasta tokia nuomonė.

Bonifacijaus atostogos

Briuselyje buvau liūtu..


Gal kas dar prisimena seną bet nemirtingą Fiodoro Chitruko multiplikacinį filmuką Bonifacijaus atostogos. Tas Bonifacijus per atostogas taikosi patekti prie ežeriuko kur viliojančiai plaukioja auksinė žuvelė, bet pakeliui pasitaikantys maži negriukai vis prašo cirko liūto parodyti triuką. Bonifacijus rodo ir rodo, kol atostogos baigiasi ir auksinės žuvelės nepagauna.



Mažei buvo būtina pažaisti smėliuku ir per mūsų atostogas, kad atgautų pusiausvyrą ir nusiramintų nuo kelionių gausos. Mes radome dvi žaidimų aikšteles Sen Žilyje. Sen Žilis, tai kaip ir prastas Briuselio priemiestis, apatinė rajono dalis – marokiečiai, viršutinė – brazilai. Bet stilius namų art nouveau, tai mus tiko. Gyvenome per patį vidurį.Tai keli pastebėjimai kaip žaisti smėliuku su skirtingų tautų vaikais.

Turėjome visiems vaikams masalą, devynis spalvingus kibiriukus, kurie susideda vienas į kitą ir aš mokėjau su jais visokių fokusų. Lygiai kaip multike negriukai stovėjo išsižioję ir prašė dar parodyti visokių fokusų. Net mano dukrą stūmė nuo manęs, nes fokusą reikėjo geriau matyti. Negriukai pagatavi užlipti ant galvos jei tik kas su jais užsiima. Bet. Kai mano mažė bandė atsiimti savo žaislą iš mažiausio negriuko, tas flegmatiškai ramiai atlaikė blondinės ataką ir neatidavė kibirėlio. Mažė net nustebo. Lietuvoje iškart pasiduoda ir dvigubai didesni, o čia mažesnis, juodas ir įsirėžęs neatiduoda. Bet tai buvo vienintelis kazusas. Nuoširdūs negriukai net apmokė mane prancūzų kalbos bazinių žodžių, pasakė savo vardus, mamų vardus ir net parodė buto raktus. Visiškas atsipalaidavimas garsioje pedofilais šalyje. Juodųjų mamų tą valandą ir nemačiau, nei smėlio dėžėje, nei už jos. Vyrai išvis vaikais neužsiima. Tik aš vargšas priespaudos auka lietuvis …

Marokiečių pusėje smėlio dėžėje žaidžiama kitaip, berniukai visiški pajodžargos, laksto be galvos ir žaidžia destruktyviai. Mergaitės dar stato smėlio pilis, o tie tik griauna. Bet mano mažei jie ir patiko(čia yra mano dukrų nelaimė- patinka tamsūs vaikinai), smagiai lakstė su marokiečiais berniukais. Jų mamos tik pritarė, nors kiek išsižioję iš nustebimo, bėgiok dabar bėgiok su blondine, velnią tu jas vėliau matysi…


Labai įdomu buvo stebėti kaip marokietės motinos veikia ir stebi aplinką. Atrodo sau plepa dvi skaros ir tiek, o ir ne. Jos viską mato. Aš net bandymą padariau. Sėdžiu, žiūriu kaip marokiečiai žaidžia su mūsų kibiriukais ir maže. Suraukiu antakius, skaičiuoju pirštu kiek matau kibiriukų ir iškart nuo mamų marokiečių suoliuko – barbarbar. Mažieji iškart surenka kibirėlius ir duoda mano mažei. No, no, sakau, žaidžiame visi. Taip ir buvo, tik suraukiu antakius – mamos savus barbarbar. Šypsausi, jos tada savo reikaluose, vaikai sau.

O geriausias mažės žaidimų draugas buvo brazilas blondinas. Išsiaiškinome - yra brazilo giminėje lietuvių. Dar tiesa vienas brazilas iš kavinė po langais tai buvo niekšas. Turėjo didelį mėlyną gražų motociklą, bet benzinui pinigų – jau matyt ne. Tai per dienas stovėjo tas motociklas prie kavinės ir mano mažei labai patiko. Nustačiusi kas motociklo savininkas vis bandė praeidama paduoti pasisveikinimui jam ranką, bet tikras macho su vaikais nesisveikina, vaizdavo taip žemai nemato, rankos ir nepadavė nė karto per 10 dienų…

Anglų regbis ir karališka šeima

 Na va ir paaiškėjo kas labiausiai patinka princesėms. Beauty and the beast.

Šį savaitgalį dar vienos vestuvės karališkoje šeimoje.   Zara Filips  ir Mike Tindall tuokiasi šį savaitgalį, liepos 30 dieną. Mike - Anglijos regbio rinktinės žaidėjas. Sveikinu princesę su teisingu pasirinkimu.

Vertingi nurodymai

Labai stiprus ir sakyčiau  filosofinis Michael Dudok de Vit filmukas,  tik 9 minutės iš viso gyvenimo ...
http://www.youtube.com/watch?v=HQfOFVMth5Q
Žakas Brelis, garbinamas Briuselyje, dvi jo dainos apie meilę ir apie Amsterdamo jūreivius, labai verta(angliški subtitrai, dainuoja prancūziškai):
http://www.youtube.com/watch?v=95k556aQLUU&feature=related
http://www.youtube.com/watch?v=ZYiHBBuHWbI
Dar man labai patikęs rusų politinės satyros projektas "Poetas ir Pilietis ", rekomenduoju - kiekvieną pirmadienį :
http://www.youtube.com/user/GrazhdaninPoet?blend=23&ob=5

Belgija foto - 3

Flamandams jų kalba gražiausia

Antverpenas. Žydų ekskursija į zoologijos sodą

Bibliotekos siena apie skaitymo malonumą. Nepadėjo. Biblioteka jau uždaryta. Siena liko.





Briuselio gamtos istorijos muziejus. Puiki iguanodonų ir kitų dinozaurų kolekcija

Antverpen

Belgija foto - 2

Briugė. Jūs dabar mane sodinsite į tą mažą nepatvarų laivelį, kuris taip siūbuoja?

Pastaba: fotoaparatas buvo bendro naudojimo, tai 90 proc. fotografijų mano vyresnės dukros.


Briuselis. Dviračiai nuomai gatvėje. Jų Zuokui labiau pasisekė.



Briuselis.  Šiukšlių maišai būtinas gatvių atributas.

Belgiška nuotaika.

Valonija.Yra ir tikros gamtos

Žvilgsnis į belgišką geležinkelį

Garsųjį berniuką kartais aprengia šaltomis dienomis

Viešasis pisuaras, kaip prancūziška

Briugė. Kapas nežinomam Briugės piliečiui

Obamomanjakas, jau praėjo trys metai, o jis dar...

Ministrės žingsniai

Kartą teko sudalyvauti vienos įstaigos prašmatniame jubiliejuje. Įstaiga buvo solidi ir pakviestųjų sąrašas žėrėjo ministrais bei politikais. Net Algirdas Mykolas su Kristina buvo. Pačioje, pačioje sąrašo pabaigoje kukliai tupėjome ir mes su kolega. Pokylis vyko prašmatniai su kalbomis ir koncertu. Bet šiltas vasaros vakaras pakvietė prie staliukų laukan, šaltą degtinę vikriai padavinėjo oficiantai. Kadangi buvome sąraše paskutiniai tai jautėmės ypatingai laisvai ir prie mūsų greit prisijungė siautulingo Rytų Europos gėrimo ištroškę keturi italų kapitalistai. Kai gerai pageriu – kalbu daugeliu kalbų ir net dainuoju. Tad italų kapitalistams pasiūliau padainuoti italų komunistų dainas. Bella ciao ir Bandiera rossa. Italai paprieštaravo, kad Bella ciao tai partizanų daina, o ne komunistų. Už tai dar išgėrėmė po šaltutės stikliuką. Ir tada visas mūsų staliukas uždainavo itališkai. Keturi labai vyriškai stilingi italai, na žinote kaip moterims patinka, juodi kostiumai, balti marškiniai, kas plikai skusta galva, kas stilingai pašukuotas, o dar italų kapitalistai, mes su kolega irgi laisvai tikome tautai kaip italų kapitalistai, trumpai tariant aplink mus gausėjo žmonių ir Žilvinas Žvagulis karštoje salėje dainavo sienoms. Bella ciao sklido plačiai virš vakarėjančio Vilniaus ir plačios Neries tėkmės, pro šalį praėjo tuo laiku dar Paulausko partijai priklausanti ministrė – pensininkų motina.


- Ponia Vilija, prašau prie mūsų dainos, - maloniai pakviečiau ministrę. O ką, pagalvojau - moteris laisva, degtinės daug, tegu ir ji pailsi.

Toliau buvo žiauru. Ministrėje susigrūmė dvi esybės – moteris ir politikė. Prie staliuko kiek tolėliau liūdėjo nuobodyla Artūras Paulauskas, jos partijos pirmininkas.

Ministrė žengė žingsnį link mūsų – italų.

Tada šūktelėjo Artūras:

- Vilija, prašau.

Ministrė pakeitė kryptį bei žengė link partijos Artūro. Italai greit perprato žaidimą ir nepasidavė:

- Prego, Vilija, per favore, andiamo, bella! - rėkė visas staliukas.

Moterys, prisipažinkite, jei gražiai kviečia keturi italai-partizanai ar kuri iš Jūsų atsisakytų pasėdėti su tais linksmais italais? Ministrė matyt buvo irgi paragavusi gerą lašelį ir jai norėjosi gyvenimo.
Ji vėl šypsodamasi žengė žingsnį link itališkojo staliuko.

Mes atlaisvinome jai vietą. Tik staiga pribėgo pats partijos Artūras ir nusivedė Viliją už rankos.

Partinė disciplina. Vilija atsigręžė kelis kartus vedama, na bet mes laužyti rankų Artūrui dar nenorėjome ir tik liūdnai skėstelėjome rankomis. Matyt ne likimas.

Vėliau Vilija paliko Artūro partiją. Kas žino, gal ir už tai kad nuvedė kažkada jėga nuo italų partizanų staliuko …

Kadangi arba because...

Kadangi Fanta jau suprato, kad blogo turinys  smarkiai keisis ryšium su keliais demaskiruojančiais  mane įvykiais, tai pradedu tekstus naujoje, artimesnėje Balkanų moteriai  paradigmoje.
Štai vakar Balkanų moteris niekaip nerado frazės pabaigti savo emocingus apibendrinmus apie vyrų vaidmenį ir padėtį šiame pasaulyje. Aš  tęsdamas jos mintis tik grakščiau sudėliojau.
Pavyko taip:
Jeigu jiems stovi pimpalai, ir tai vienintelė jų ryški ypatybė,  tai jie sau įsivaizduoja turį teisę valdyti pasaulį?
Mano moteris  vėl nustebo;
- Tiksliai tu čia sudėliojai....

Važinėjimas belgišku geležinkeliu

Internetas su putomis aplink lūpas tvirtino – nėra geresnės vietos atostogoms kaip Belgijos geležinkelis. Na mes ir patikėjome. Nusipirkau sau Railpass už 70 eurų 10 kelionių, vyresnei pigiau kažkoks GoRail, o mažei suvis nemokamai. Pirmas tris keliones smagu, užsirašai sau biliete iš kur į kur važiuoji, kuri diena ir visą dieną gastroliuok tuo maršrutu. Jokių tau bilietų pirkimų, eilių kasose. Tik į Liuksembrugą jau negalima, ten – užsienis. Briugė, Gentas, Hanas pralėkė kaip parašyta internete, belgiškas geležinkelis priminė šveicarišką laikrodį. Dar labai norėjau į miestą tokiu kietu pavadinimu kaip Huy(tariama Ui), bet kur tau su tokiu pavadinimu ir dar su vaikais. Baigiant užpildyti Railpass pasirodė ir bevyriausybinės Belgijos iltys.


Geležinkelinės bėdos prasidėjo Antverpeno geležinkelio stotyje. Stotis graži kaip Italijos opera. Raudona, keturių aukštų ir architekto fantazijos siautulys. Atvažiuoti galima laisvai, išvykti iš Antverpeno jau sunkiau. Kadangi architektas save stimuliavo, tai išvykimo kelių maždaug dvidešimt trys, jie išmėtyti per keturis aukštus, dar naudojamos raidės A ir B, dar painūs eskalatoriai, liftai ir laiptinės. Į vieną aukštą galima tik liftu, į kitą tik eskalatoriumi ir t.t. Vienu žodžiu, kol išsiaiškiname kur tas traukinys, kol nueiname(vaikas, vežimėlis, karštis), op ir traukinys nuvažiavo. Žmogus su prancūzų legioneriaus kepe(geležinkelio uniforma), kuris kitose stotyse tik dėl grožio, Antverpene įtemptai mosikuoja ir rodo kur kam bėgti, bet eilė laukiančių kelio nurodymo nervingai trypčioja aplink jį.. Taigi spėjome tik į trečią traukinį. Tada kai juo pradėjome važiuoti atėjo malonus geležinkelietis ir pasiūlė persėsti kitoje stotelėje, nes kitas traukinys į Briuselį atvažiuos 20 minučių greičiau.

- Na jau ne, - atsakėme, - mumi ir taip gerai. Niekur mes iš šito traukinio nebeisime.




Briuselio Midi stotis, kuri buvo mums bazinė, labiau tinkama naudojimui, tačiau tenykščiai sugebėjo iškrėsti kitą triuką. Traukinys į Dinaną neatvažiavo ir be jokių paaiškinimų vietoj jo atvažiavo traukinys į Amsterdamą. Net vietiniai pastėro, kaip taip be jokio perspėjimo dingo traukinys. Ne Guliaj Pole pilietinio karo metu galų gale.

Vietinių valonių bobučių buvo pagautas kiek lėtesnis geležinkelietis(gudresni matė kas darosi ir švilpė pro šalį kosminiu greičiu) ir pradėtas kvosti kur traukinys. Žmogus net išsižeidė, jis traukinio neturįs po kepe, nieko nežino. Paskambino savo valdžiai, ta irgi nieko nežinojo. Bobutės pirštu badė jam į tvarkaraštį – ten traukinys į Dinaną buvo. Su tuo geležinkelietis sutiko. Tvarkaraštyje yra, bet jis jo neturi, išvertė net kišenes. Tada jam bobutės pasiūlė nusiimti geležinkeliečio kepę, jei toks idiotas. Kepės nenusiėmė, bet traukinio nerado. Išėjo geležinkelietis labai įžeistas tokio nemandagaus keleivių elgesio. Mano galva tai šalyse kiek labiau į rytus nuo Briuselio jis būtų gavęs į snukį, bet tiek to.

Beje, traukinio likimas taip ir nepaaiškėjo, visi tie patys veidai važiavo po valandos vėlesniu, tik ispanai jau glaudėsi prie mūsų, nes mūsų veidai buvo ramiausi visos panikos metu. Mes juk kažkada keliavome geležinkeliu iš Bucharos į Maskvą obščyj vagon.  Tai ką čia belgiško traukinėlio dingimas...

Mažoji protesto ženklan traukiny net apsivėmė, bet patiems buvo blogiau. Vandens tualete nebuvo, tai teko sausu būdu valytis…

Tad reziumė - Belgijos geležinkelis geras, Antverpeno geležinkelio stotis viena gražiausių kada matytų, bet traukiniai kartais dingsta.

Visa tiesa apie Austriją

Via grumlinas iš čia; http://www.postimees.ee/503594/paeva-karikatuur-austria-kaitumismuster/

Morkų sultys suteikia energijos!!!!

Balkanų moteris atvilko į virtuvę penkis kilogramus morkų ir paaiškino:


- Morkų sultys suteikia energijos ir gražų nudegusios odos atspalvį.

Moteris gėrė morkų sultis, dar pirko, dar spaudė sulčiaspaude. Mano galva jos nepasitenkinimo įvairiomis gyvenimo problemomis raiška nei padažnėjo, nei praretėjo. Liko toks pats dažnis kaip ir buvo – tragedija kas pusę valandos. Oda kiek pageltonavo, bet gal tik man taip atrodė. Ir tas geltonumas man veikiau priminė kepenų ligą. Balkanų moteris tačiau džiaugėsi sveiku anot jos odos geltoniu. Taip pat tvirtino, kad jos energijos būklė kaip batareikos iš reklamos su zuikučiais. Visada pakrauta.

Po to į namus vėjas atpūtė vėjaraupius ir morkų sulčiaspaudė buvo pamiršta bei kažkur nugrūsta.

Prieš kelias dienas pastebėjau po namus energingai skraidant daug musyčių. Kas valandą jų skaičius ir energingumas didėjo. Dėl menkų savo okulinių gebėjimų neįžiūrėjau ar musyčių oda sveiko geltono atspalvio. Bet įtarimas man smilktelėjo.

Paklausiau Balkanų moters:

- O sulčiaspaudė kur?

- Oi, ten ir ten, - atsakė staiga išsigandusi moteris ir įsikibusi man į parankę nuėjo nurodyta kryptimi..

Galiu patvirtinti, kad visi organizmai, kuriuos radome savaitę neplautoje sulčiaspaudėje  bei kurie gavo morkų sulčių buvo tikrai energingi ir sveiko geltono, netgi sakyčiau guviai oranžinio, atspalvio. Kai kurie skraidė, kai kurie tik šliaužiojo. Bet visi tikrai energingai. Deja, Balkanų moters batareika išsikrovė ir ji tik sakė oi, oi. Apie morkas ir morkų sultis moteris nebenorėjo šnekėti visai. Tad ir nežinau kaip galutinai su tuo moralu – sveika gerti morkų sultis ar ne.

900-asis pranešimas

With the little help from my friends pasiekiau 900 pranešimų ribą. Eilinį kartą iškyla pasaulėžiūrinė problema - kurių velnių. Atsakau, tas pats kaip ir su gyvenimo prasme. Gyveni ir tiek. Taigi blogeriauji ir tiek.
Pacinka, kaip sakoma pas mus Vilniaus krašte.
Kas mielus skaitytojus sudomino labiausiai per praeitą šimtuką pranešimų.

Žurnalistų vado prakalbėjimas apie gerai nutylimą Lietuvos spaudos korumpuotumą(26 teigiamos ir 12 neigiamų reakcijų, viso 38):
http://troyyestroy.blogspot.com/2011/06/zurnalistu-vadas-prakalbo.html

Antisemitinis tekstukas apie Citroen automobilį (28 teigiamos  ir 8 neigiamos, viso 36 reakcijos):
http://troyyestroy.blogspot.com/2011/05/kaimynas-virs-manes.html

Išvarginto nemigos pagyvenusio vyro skundas(32 teigiamos, 2 neigiamos, viso 34 reakcijos);
http://troyyestroy.blogspot.com/2011/06/naktimis-zmones-miega.html

O štai kas audringai buvo komentuojama. Kaip įprasta politiniai reikalai.

Dešiniosios minties judėjimo atsiradimas, 31 komentaras:
http://troyyestroy.blogspot.com/2011/06/pagaliau-intelektualinis-forumas.html

Eksministro Kreivio pjudymo aplinkybės, 22 komentarai:
http://troyyestroy.blogspot.com/2011/04/pirmadienio-apklausos-musu-nuomone-apie.html

Įvairu gana. Tai buvo reklaminis pareiškimas.
1000-asis pranešimas irgi ne už kalnų, rudeniop. Taip pat  reklama.

Kas Jūsų vyras?

Balkanų moteris mane demaskavo. Perskaitė blogą. Bet pasakė - ai, tiek to. Vis geriau nei vyras garaže ar prie parduotuvės. Taip balsiai įvertino.
Bet netyčia nugirdau kaip mane pradėjo gerbti po to.
Plytelių klojėjas namie paklausė jos:
 - O tai kas Jūsų vyras?
Balkanų moteris kiek pagalvojo ir atsakė:
- ...intelektualas.



Anksčiau taip gražiai nevadindavo.

Valoniškasis būdas

Valonas tai toks prancūzas, kuris gyvena šiaurėje, kur neauga vynuogės. Iš čia ir bėdos. Šitaip gyvenimo nuskriaustas žmogus(prancūzas be vyno, crem de casis, kalvadoso, armanjako, tik su alumi) yra iš prigimties nelaimingas, nevikrus ir  jam tinka tik vangus bedžiaugsmis  merdėjimas šiaurėje. Belgai neturi jokio tik sau būdingo stipraus alkohoio. Keliose parduotuvėse labai pasimetė, kai pareikalavau. Štai keli to valonų būdo pastebėjimai iš Han sur Lesse miestelio.
Pietų metas. Kavinės pilnos,  lėtieji valonų kelneriai niekaip nespėja suktis. Jaučiame, kad pavalgyti negausime. Ūmai žiūrime kavinė anglišku pavadinimu Bus Stop tuščia.  Puiku. Būsime pirmieji klientai, aptarnaus greitai. Visiškai storas kavinės savininkas palaimingai miega saulutės atokaitoje. Jis dirba valoniškai - laukia klientų. Bet visi frankofonai, ka s yra pagirtina  jų savybė - baisiai mandagūs. Jei žmogus miega - nežadina.  Taip ir būtų pramiegojęs Busstopo savinkas visas dienos pajamas, jei ne mes. Mes pažadinome. Kiek nepatenkintas kavinių  verslo atstovas surezgė kelis  žodžius netgi angliškai ir mes sėdome laukti valgio. Ūmai atsirado ir apsimiegojęs ryžas berniokas( iš polinko miegui ir apvalumo - anūkas), kuris guviu šešiolikmečio protu sugebėo suprasti net vieną anglišką žodį - beer. Large  ar big suprasti jau buvo virš jo gebėjimų, tai atnešė tik mažą alaus.  Kelis kartus paakintas senelio ir mūsų vaikinas net sugebėjo sunešti senelio atsainiai iš mikrobangės ištrauktus eskalopus. Pavadinimai bvuvo gražūs prancūziški iš kokių šešių skirtingų žodžių, bet mes nesugebėjome savo bukais baltiškais receptoriiais pajausti skoninių skirtumų. Bet pavalgėme. Tą dieną jau niekuo nesistebėjome, nes prieš tai labai smarkiai išlošėme per tą valonišką vangumą.
Tame miestelyje buvo dvi pagrindinės ekskursijos į 52 km ilgio urvą ir safari su gyvūnais. Bet bilietai virš 20 EUR į kiekvieną. Skrudžas many nugalėjo ir pasirinkome tik vieną ekskursiją - urvą. Bilietus nusipirkome 11,59, o traukinukas judėjo 12,00. Greitai įbėgome į traukinuką, valonas gidas nelabai ir pasipriešino, nes bėgome mes ryžtingais veidais. Po geros valandos po gyvūnų pilnus mišlus ir pievas vyresnioji dukra įtarė, kad tai ne urvas. Aš dar turėjau viltį, kad vežioja šiaip po miškus, o urvas vėliau, pabaigoje. Po dar pusės valandos vyresnioji tvirtai užsipuolė mane. Kur, tėvai, mus nuvežei? Mažei gyvūnai patiko. Man irgi - sakau, gal elniukai ir šerniukai gražiau nei urvai visokie šalti požeminiai. Dar sušalsim. Vyresnioji vistiek išreiškė didelį pasibaisėjimą mano logistiniais sugebėjimais.
Aš - saugodamas savo kaip sumanaus  tėvo įvaizdį - pasibaigus ekskursijai užsipuoliau  gidą ir vairuotoją. Norėjau rusiškais žodeliais, bet pagalvojau - Europa gi...variau tik angliškai, bet garsiai ir mojavau rankomis įtraukęs  pilvą ir išpūtęs krūtinę, kur mano urvas ir kodėl mus apgavo. Valonai mane ramino ir pasiuntė toliau, pas le manager. Ten dar dviem, kurie yra le manager, atkartojau visą audringą pasipiktinimo sceną. Ir jie padarė valoniškai - mesje, ramiai, kokios problemos, nuvešime į urvą nemokamai.
Ir vualia. Sutaupėme apie 40 eurų. Viskas tik dėl valonų tingėjimo  kurti problemas. Didelis, storas rėkia angliškai, nu jį nafik, tegu kur nori ten važiuoja...ir sumanaus tėvo autoriteto likučiai išliko...

Niekada daugiau: raudona - stop, žalia - eik

Aš esu kaip ir protingas tėtis. Tai kelionei į Belgiją ruošiausi iš anksto. Kas sunkiai įsivaizduojama pastoviam mano blogo skaitytojui tai Balkanų moteris kažkaip neatsakingai išleido be savęs mane su dviem dukterimis(20 bei 2 metai). Į užsienį. Taigi mes tam labai netikėtam  gyvenimo etapui pusę metų ruošėmės. Akcija kaip išgyventi dykumoje be vandens Belgijoje be Balkanų moters.
Pirmiausiai, pamokiau jaunėlę kaip pereiti gatvę. Sustoti degant raudonam signalui arba jei nėra šviesoforo vistiek pasižvalgyti į abi puses ar nelekia koks pusdurnis BMW. Tik tada eiti. Gerai išmokiau ir daugiau nebesugalvojau ko reikia pragyvenimui aišku apart visų vietinių alaus rūšių pavadinimų Belgijoje. Bet ir šito užteko su kaupu.
Briuselyje, mieste su pavydėtinu šviesoforų tankiu,  prakeikiau save ir savo pamokymus jaunėlei.
Jaunėlė, suvokusi, kad vienintelė šeimoje  liko  su stipriu ir valdingu charakteriu, ėmėsi visko ko mokėjo, kad nepražūti. Tai yra sustoti  šviečiant raudonai. Nesvarbu - liko du metrai ar du šimtai metrų iki šviesoforo - mes sustodavome. Bet koks pasikėsinimas pažeisti taisykles sukeldavo tarptautinį skandalą. Nes žmonės žiūrėdavo kas per fašistai taip kankina vaiką.
Taigi, ordnungas prieš šviesoforus. Šviesoforo praėjimas, jei pastebėtas jis prieš du šimtus metrų, trunka apie dešimt minučių. Pats kaltas. Pats išmokiau. Visi briuseliečiai  bėga per gatvę kaip pakliūvo. Mes stovime it fricai.
Gerai kad dar išmokau alų rūšių pavadinmus. Galėjau užsakyti žinodamas. It koks alaus estetas.
Bet tai irgi - į kelionės pabaigą apsistojome  ties tikrai gaiviu bei ambroziniu Lindemano kriku arba nors Mort Subite kriku(jei nėra Lindemano), kitų alų kaip ir nereikėjo, visi tie lambikai, giuzai ir frambuazai nesužavėjo...
Taip būna su tokiom kelionėm - nežinai kam ruoštis ir kaip. Ką prisiruoši tai nei į  tvorą, nei į mietą.

Valonų nuomonė apie lietuvius ir kitos belgiškos foto

Belgai išprotėję dėl savo komiksų, sienos jais išpaišytos Briuselyje ir prie tokio komikso paveikslėlio  įsikūręs aišku  gėjų rajonėlis...

Antikvarinis turgelis Plias de Bol aikštėje, senrūbius puola musulmonės

Nemokamas Karo muziejus Briuselyje, karalius taip ugdo tautos karinę dvasią

Ramus kaip belgas, tai apie šiuos stambius belgiškus arklius

Parkas Mini Europa apie Lietuvą: Vilniaus universitetas ir Baltijos kelias ir Coca Cola

Valonų skulptorius Dinane apie Lietuvą - tik krepšinio kamuolio spalva

Belgija: valonai

Belgijos nebeliks. Kaip kitaip gali būti su valstybe, kuri gyvena 1,5 metų  be vyriausybės(dėmesio, Qbiliau, galima ir taip), kuri prasidėjo operoje ir visa dirbtinai sumodeliuota kažkada  XIX a.  anglų diplomatų. Pokalbiai ten  sutvirtino tokią mano nuomonę. Tiesa kontaktai buvo daugiau su valonais. Tad trumpai apie juos.

Viešbutuko Briuselyje savininkas - kilmė flamandiška, bet dabar prancūzų kultūros žmogus.  Tokių daug paribyje tarp germanų ir prancūzų kultūrų - Elzasas, Liuksemburgas, Šveicarija. Jis tvirtino, kad šiame paribyje laimi prancūziškoji kultūra. Kaip Rene pasakė apie save: pirma - aš briuselietis, antra - aš prancūzas(pvz. atostogauju Pietų Prancūzijoje kaip namie, Monako karališkos vestuvės įvykis gimtuose namuose ir t.t.) ir tik  trečia- aš belgas. Jei Belgija pasidalins į Flandriją, Briuselį ir Valoniją , tai neprieštaraučiau Valonijos prisijungimui prie Prancūzijos. Tai sako žmogus, kurio giminės tikri flamandai. Flamandai dar labiau nenori išvėpusių valonų, nes valonai išlaikytiniai ir prisileido per daug imigrantų. Rene atsikerta - visi imigrantai yra geri ir naudingi. Gal tik išskyrus musulmonus. Kurie nenori integruotis į  Belgijos kultūrą apskritai. Ir tai tik vyrai, jie nesimoko, net musulmonės  merginos mokosi daug geriau nei vyrukai. Net kongiečiai žymiau geriau įsilieja į Belgijos gyvenimą nei musulmonai.
Iš kitos pusė flamandus labai gerai suprantu. Valonai - kaip čia diplomatiškiau - pavėpę ir žiopli, nekonfliktiški. Patys flamandai dirba daugiau, ir prie jokių šalių neplanuoja jungtis. Jie patys sau. Jiems protestantiškųjų Nyderlandų nereikia. Katalikai flamandai patys susitvarkys. O Briuselis, kuris reikalingas visoms trims pusėms - Europai, Valonijai ir Flandrijai matyt bus taikiai dalinamas kažkokiu bendru konsensusu visiems trims pretendentams...