2013 m. birželio 14 d., penktadienis

Mokytoja Sabaliauskaitė



Mano  motina prisimena trėmimus. Ji ką tik buvo baigusi pirmą Vyžuonų mokyklos klasę.  Įstrigo trys dalykai. Trėmimo punktas buvo Vyžuonų mokyklos sode. Ten visus surinktus laikė. Ištrėmė net mokytoją Sabaliauskaitę, net ne mokytoją, aukščiau, direktoriaus pavaduotoją. Kaip pokario pirmokei pasaulyje nebuvo  didesnio autoriteto nei mokyklos direktorius ir direktoriaus pavaduotoja. Ir štai ištremia.
Kai parėjo namo su šita baisia žinia, jos mama jau grąžė rankas. Tremia artimiausias gimines.
Ir trečias dalykas, kurį labai užfiksavo pirmokės atmintis. Baisus gausmas.  Pilni laukai, pilnas kelias  Utena  - Vyžuonos sunkvežimių, visi stovi su užvestais varikliais ir po laukus sklinda baisus gausmas. Vieni tušti dar, kiti pakrauti.


2 komentarai:

Dalia, Septyni virtieniai rašė...

Senelio brolis buvo mokytojas. Jam atrodė, kad darbininkai ir valstiečiai nusipelnė geresnio gyvenimo, nei "prie Smetonos" Lietuvoj, ir gal čia nieko blogo ta sovietų valdžia. Bet jis buvo mokytojas, ir tuo kaltas. Birželio 14 m. mano seneliai sužinojo, kad brolis mokytojas suimtas ir pakrautas į traukinį. Skubiai pardavė linus ir pasikinkę arklius važiavo į Joniškį bent pinigais jį paremti. Stotyje stovėjo pilni žmonių vagonai, o kareiviai plėšė klykiančius vaikus iš motinų rankų, nes grūdo juos į skirtingus vagonus. Senelio brolis mokytojas buvo išvežtas nežinia kur, ir apie jį daugiau niekas nieko nežino.

Unknown rašė...

Pilna Lietuva tokių istorijų.
Gerai, kad neužmirštame.