Kibica

Lenkų futbolo chuliganai yra žvėrys. Pamenate jų siautėjimus Lietuvoje prieš kelis metus? Nei mūsų fanai, nei policija nelabai pajėgė susitvarkyti su tais aršuoliais.

Poznanėje mus po miestą vedžiojo tikras Poznanės Lecho kibica (organizuoto futbolo fanų judėjimo narys). Lechas buvo 2010 metų Lenkijos  čempionas, pats ponas Robertas Levandovskis žaidė Leche apie 5 metus.

Pirmi trys lankomi objektai buvo – 1956 m sukilimo prieš komuną paminklas, 1918 Didžiosios Lenkijos sukilimas prieš vokiečius ir euročempionatui pastatytas puikus Poznanės futbolo stadionas su Lecho atributikos parduotuve. Kai mūsų kibica Citadelės parke pamatė rusų delegaciją nešančią ant rusų karių kapų gėles jam net rankos pradėjo drebėti iš įsiūčio.

Lecho parduotuvėje kibica nupirko mums dovanų Lecho šaliką, nors pats biednas kaip bažnyčios pelė ir būdamas Kristaus amžiaus  dar gyvena su tėvais.

Atributikos parduotuvėje kaip  ir kokio Chelsea  parduotuvėje galima rengti  vos gimusį savo vaiką klubo  spalvomis, yra Lecho šliaužtinukai, čiulptukai et cetera

Tad ir 13-metis kibicos  sūnus savaime suprantama buvo su mėlynai baltais Lecho marškinėliais. Kaip tėvas. Tėvas sūnų ruošė kelionei į kalnus prie Krokuvos. Davė tėviškus patarimus.

Kažkurioje stotelėje prieš  Krokuvą  Lecho maikę nusiimti. Nes ten jau Vislos kibicos. Užmuš. Didžiausi Lecho priešai po Varšuvos Legijos.

Po to tėvas prisiminė ir kitus miestus pakeliui, išvardijo daug miestų  kur negalima gyvybės išsaugojimo dėlei nešioti Lecho marškinėlių. Po to dar kiek pagalvojo ir sūnui liūdnai tarė:

 - Gal išvažiavęs iš Poznanės iškart pasikeisk marškinėlius...