Knygų leidyboje
yra tokia savoka – vidinė recenzija. Leidyklos viduje aptariama siūloma knyga, ji
visokeriopai taršoma. Mano knygos
vidinė recenzja vyko dvi savaites mums bekeliaujant po Lenkiją. Balkanų moteris
įsidėjo ją į kindle ir visą kelionę skaitė.
Vairuoti buvo
neramu.
Azijos ciklas suėjo
gerai. Juokėsi. Tik gavau niuksą už jos koją. BM koja jos pačios giliu
įsitikinimu buvo sulaužyta dviejose
vietose, o ne trijose kaip rašiau. Aš atrėžiau - tai mano literatūrinis personažas ir koją laužysiu kiek norėsiu.
Na bet kai buvo
pasiektas gyvenimo su BM ciklas juokai liovėsi. BM nuliūdo.
Ji visai logiškai
paklausė – tai aš žmonėms atrodysiu kaip kokia ragana? Na ne, atsakiau, tai tik
literatūrinė išmonė. Visi protingi supras. Vos ne vos įkalbėjau, kad ji ir
literatūrinis personažas ne tas pats. O ir šiaip tapti knygos personažu – retai kam
tenkanti laimė. Nusiramino. Bet po to pasakiau, kad bus ir antras tomas.
Tai jūs
matytumėte kaip žmogus stengėsi atrodyti
kuo gražiau antrame tome – visas lenkiškas atostogas tik prašau, ačiū ir
ar atnešti tau šalto alaus...atostogos buvo geros...
Tiesa, mane įkalbėjo
kai kurių temų neaprašinėti. Teko sutikti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą