Dabar iš naujo
šiomis dienomis labai smarkiai pažindinomės su lenkais. Tai aš taip pat pasipasakosiu. Visų pirma pavienis
neorganizuotas lenkas yra baisiai mandagus. Be jokios ironijos. Net goriliškas
Hitlerio būstinės apsauginis kalbėjo meiliai it šešių vaikų madona.
Mažė,
nepratusi prie tokio iš tolo reiškiamo
mandagumo, lipo pasinaudodama naiviu lenkų mandagumu kiekvieno viešbutėlio portje ant galvos. Vertė juos rodyti
filmukus ar piešti kartu su ja. Anie mandagiai kankinosi. Gdanske vienam
restorane net radome keturis kelnerius žaidžiančius su ja slėpynių. Mes, tėvai,
tyliai kikenome ir ilsėjomės.
Torūnėje tokio nevykusio viešbutuko Zlata Rybka
portje irgi atsidavė mažės priežiūrai visa širdimi. Kartu su ja žiūrėjo
apsikabinę multikus. Tačiau šypsodamasis daugiau nieko ir nedarė. Iš
šiukliadėžių lipo kalnai šiukšlių,
krūvos neplautų indų virtuvėje
kabojo kilimandžarais, nes portje buvo užsiėmęs. su maže arba be jos žiūrėjo per kompą filmukus. Bet buvo
labai mandagus, bet kokiai svečių minčiai pritardavo maloniai. Štai mes žemėlapyje radome labai didelį atvirą
baseiną kurorte netoli Torūnės.
- Ciechocinieke. O jo gyventojus
bandyčiau pavadinti ciechociniekiečiais. Jei kam pavyktų ištarti nesukliuvus...
Pasitikslinome pas mūsų mandagųjį portje
ar ten galima maudytis, tak, tak, očyvisčie, dar krūva lenkiškų žodžių.
Supratome – jis pats ten maudėsi.
Kurorte C. (idant
skaitytojas jau nebelaužytų savo regėjimo ir kalbos padargų) radome keisčiausią
matytą Lenkijoje įrenginį – tienžnią. Tai kilometro ilgio medinis aukštas
statinys, kuris prisotintas druskos
generuoja tokioje beveik uždaroje erdvėje labai gydantį orą ir visi lenkai ten
labai gydosi. Net Lenkijos prezidento
rezidencija ten stovi.
O pagal žemėlapį
viduje tos tenžnių apribotos teritorijos yra nuo vokiečių laikų likęs
milžiniškas gydomasis sūraus vandens baseinas.
Mes, kaip seni ir
nagli turistai, privažiavome kur negalima važiuoti, ten sėdėjo tvarką
prižiūrinti liūdna lenkė ir
pasibaisėjusi žiūrėjo kaip mes teršiame gydomąjį tenžnių orą su savo opeliu.
Jos ir paklausiau – kaip nusigauti iki baseino.
-
Pone, - atsakė liūdna lenkė,- jau devynis metus nėra to baseino. O gal ir visus dešimt...
Kaip mes
užsipuolėme savo mandagųjį lenką, ką jis nežinojo, kad ten seniai baseino
nebėra. Mes 30 km grūdomės velniai žino ko. Kompo filmukų nukvakintas
mandagusis lenkas tik mandagiai
nusišypsojo ir atsakė, kad mat kaip, o jis ten kažkada maudėsi su tėvais, kai buvo mažas, toks kaip mūsų vaikas...
Bet miestas C.
vėl svajoja atstatyti tą vokiečių kažkada pastatytą didžiausią Europoje sūraus
vandens baseiną, net politikai rinkiminiuose plakatuose ant tvorų buvo
iškabinę miestelėnams tokį pažadą. Patys matėme. Su tuo baseinu miestas
C. vėl suklestėtų.
Na bet vistiek lenkai yra mandagūs. Gal dabar
ko ir neturi, bet juk turės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą