Danai

Teko dirbti vadovo darbą danų kontroliuojamoje įmonėje. O palyginti  su kitais skandinavais galiu, nes mano bosai kitose firmose buvo suomiai ir švedai. Ir švedai pusė velnio ir iš suomių pusės (bet irgi gera dalis švedų buvo) šiek  tiek spaudimo daryti pinigėlius, bet proto ribose ir kažkoks susidomėjimas kas jūs do čiūdikai, the locals, kurie daro mums pinigus..  Na o danai...bottom line buvo jų malda, tikslas ir gyvenimo prasmė. Bottom line – tai apatinė balanso eilutė kur pelnas arba, neduok Dieve, nuostolis.

Danus stebėjau  krūvomis, bet iš visų krūvų bent kiek mumis domėjosi tik autsaideriai. Padoriame darbe dirbantis  danas domisi Danija, Švedija, kažkiek dar Toskana per atostogas, bet tik ne atsilikusiais Baltijos kraštais. Tai būtų kraštutinis faux pas..

Taigi kam iš danų mes buvom įdomūs.

Andersenas suvis buvo alkoholikas (oficialiai, tai buvo jo darbe įgytas profesinis susirgimas, bedarbis, bet įdarbintas kažkokios socialinės darbo programos ir atsiųstas mums padėti montuoti įrengimus. Bet kaip viskas  alkoholikui Andersenui buvo įdomu, jis vaikščiojo po Vilnių, žaidė su mumis po darbo krepšinį visai jo  nemokėdamas, aišku ir gerdavo, bet kažkaip nepiktai, sakytume saikingai.

Kitas danas, maldavo nevadinti jo hansais, kristianais  ir hansenais, o pasidarė ispanišką trumpinį iš savo vardų raidžių ir tapo Chose. Taip tą danų blondiną ir reikėjo  vadinti – Chose. Smarkiai virš 40, vis dar bešeimis, nedirbęs Danijoje nuo pat perestroikos laikų, o vis po buvusias soclagerio šalis, tad užsikrėtęs visomis Rytų Europos bei Rusijos  depresijomis, idėjomis  ir jam, tokiam danui be tėvynės, Lietuvoje irgi  buvo labai įdomu. Jis mane prajuokino pirmą pažinties dieną, atvažiavo su juodu banditsku džipu ir  labai pagyrė vairavimo kultūrą mieste. Visi mandagūs ir praleidžia. Ne taip kaip Rusijoje. Na kaip negalėjo nepatikti toks naivus šaunuolis. Tiesa, perlipti  į kokią nors kitą mašiną jam nepasiūliau, būtų per žiauru. Taip ir liko laimingas savo juodame banditske džipe.

Kaip jis keikdavo saviškius. Ir savo kompanijos vadovus, ir visą valstybę. Buvo tiesiog  vietinis rusas monarchistas ar vietinis lietuvis tautininkas pagal pažiūras į Vakarus. Danijos visuomenė jo manymu buvo sustabarėjęs pasmerktas idiotiškas monstras, kuris kažkada iš vidaus supuvęs nuvirs palaidodamas po savimi visas socialistines  Danijos struktūras, emigrantus ir tautiečius, kurie jau nesusivokia realiame pasaulyje už Skandinavijos ribų. Ir dar danes moteris, su kurioms nesulyginsi pavyzdžiui gerųjų Rusijos moterų...