2014 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis

Ne vienas...



Mažę auklėjame. Ką tik pradėjome drausti atėjimus į mūsų miegamojo lovas nakčia. Net kai baisius sapnus susapnuoja.
Vieną vakarą mažė griežtai pareikalavo nuo durų įsileisti ją į mano  lovą. Aš dar griežčiau neleidau. Bet ji žino – aš esu silpnoji grandis šeimoje. Tai spaudė ašaromis ir gailiu balsiuku. Bet paskutinis apsiašarojusios penkiametės argumentas kodėl ją  privalau  įsileisti į savo lovą tik užmigimui dviem minutėms pribloškė:
-         Tu ne vienas gyveni.
Oi, matyt mokės gerai barti kai paaugs

Komentarų nėra: