Kalėdinė istorija

Šuo iš pačio ryto atnešė kaulą žmogui, padėjo šalia žmogaus kojų, žmogus išvirė kavos puodelį  savo moteriai, moteris aprengė savo vaiką, vaikas važiavo su žmogumi, kuris tėtis, į mokyklą, vaikas mokykloje prie įėjimo sutiko mokytoją ir apkabino ją  Mokytoja nusivedė vaiką į klasę.

Viskas bus gerai.

Žinučių romanas

Užvakar teko nakvoti pas tėvus dėl kai kurių jų problemėlių.

Vakar rašau žinutę žmonai:

“Ką atvežti iš parduotuvės. Nakvosiu namie”.

Žmonos  atsakomoji žinutė:

“Jei nakvosi namie – nieko nereikia.” 

2kart po penkis punktus

Planuojamai objektyviai apklausai  apie migrantų naudą įdėsiu tokius punktus, prašome pakeisti arba patikslinti: Bandau aprėpti visą nuomonių spektrą.

Migrantai naudingi Lietuvai, nes

1. ...tik taip išauš šviesus pažangių žmonių  rytojus
2. ...nesugrius Europos Sąjunga, Merkel pasakys didelį Danke
3. ...tau senam senatvėje aprūpins pensiją darbštus migrantas
4. ...pramonininkai gaus išsvajotą pigią darbo jėgą
5. .. krikščioniškos civilizacijos savinaikos pradžia ir  islamo triumfas.
6. ...menki mes Rytų Europoje demokratijos žinovai, ne mum mažučiam suprast
7. ...tapsime  humaniškesni, nubraukime kenčiančiam ašarą
8. ...įdiegsime galų gale tvirtą multikultūralizmo pojūtį kiekvienam Lietuvoje
9. ...tai liberalizmo aukščiausia išsivystymo stadija
10. ...nenoriu migrantų, nes tai didelės problemos  įtaisymas su neaiškia pabaiga

Jau blogai

Šeštadienį buvo regbio veteranų sezono uždarymas. Vienas veteranas gavo vilko figūrėlę kaip atminimo dovaną 50-mečio proga.

Sekmadienį vakarop jubiliatas vilko neranda. Skambina veteranų prezidentui, tas pasiuntė žmogų  į kavinę ieškoti. Kavinė sako išsinešė vilką tokie trys. Vienas iš jų panašus pagal aprašymą  į mane  (didelis, girtas, bet su žmona).

Bandau prisiminti: važiavau namo su BM taksi, kur taksistas buvo krikščionis evangelistas ir nešė mums laimingą naujieną. Aš vos nepuoliau  jo bučiuoti, nes dar nebuvau matęs taksisto evangelisto. Man jis žiauriai  patiko. Džiūgavau važiuodamas ir tai net ne Uber taksi buvo....Bet jokio vilko mano  rankose  kai bandžiau apkabinti ir išbučiuoti  taksistą nebuvo.

BM paaiškino: paskutiniai  trys  su vilku - buvo normalių vyrų prezidentas, veteranų prezidentas ir iš to jubiliato,  kuris gavo vilką, atėmė, nes labai girtas jubiliatas atrodė. Kad nepamestų. Aš kažkur blaškiausi, kol jie atiminėjo vilką. Paskutinio degtinės butelio tikrai  nereikėjo. Abu  prezidentai pasiėmė jubiliato vilką. Tik nei vienas dabar neprisimena kuris ir kur dėjo tą vilką paskui..

Jau blogai, nebepageriame taip kaip anksčiau...

Šiandien per LRT Kultūrą pakalbėsiu apie latvių nudistus, princą Harį, moterų priespaudą...

14:30 - 15:30

Šiuolaikiniai lietuvių autoriai kitu kampu

Knygyno „Pegasas“ ir LRT projektas. Lietuviško šnipų romanao „Vilniaus plovas“ autorius Regimantas Dima.

5 punktai po Vamzdžio nacionalinio premijavimo

1. Kauno  Santakoje  pastatyti  baltą Unitazą, nes ką nuleido į Nerį Vilnius, tą sutvarkyti Kaunui.
2. Laikas Vamzdžiui prisukti  lentelę Saugomas valstybės, .nes  tapo Nacionaline vertybe. Ne kožnam pabažnam pro šalį einant dašunta.
3. Visi santechnikai vaikšto nuo vakar  išdidūs. Jų veikla   prilyginta  nac.laureato menui.
4. Be pykčio iš pranašių intelektualių pozicijų  vėl aiškinti tamsuoliams kas yra menas. Anksčiau ar vėliau menas juos pramuš. Ką jie vargšai tamsuoliai  yr matę toje Lietuvoje iš pasaulinio konteksto ir diskurso....bei  tyliai  pakampėse intelektualiai  ir pranašiai kikenti  iš durnelių: vėl pamokėme ablavūchus.
5. I r patraukite nuo vamzdžio tuos šunis, jie nežino ką  daro. Nu ..su šunimis reikia kažką daryti, jų neapkaltinsi, kad jie prieš gėjus...

Turime tokį kvailą daiktą namie....

Turime tokį kvailą daiktą namie. Ji aploja visus praeinančius pro buto duris, o mūsų durys pirmame devynaukščio aukšte. Kartą per mėnesį prišlapina kur nors kur nereikia. Graužia mažės žaisliukus. Prisiima mano kaltes, kai kai kas klausia kodėl  vonios grindys šlapios. Jos svajonės paprastos - įlipti nakčiai į mūsų lovą,  kada nors suvalgyti šaldytuvą ir  su visais gerais žmonėmis pažaisti. Ji vardu Karlita ir ji yra iš "Tautmilės prieglaudos". Šita prieglauda  prašo paramos - pinigais arba daiktais arba maisteliu.

Ko reikia yra  nuorodoje. http://www.tautmilesgloba.lt/lt/page/view/name/materialsupport

Tarybinė eglutė

Tik vakar mes, kaipo visiškai nevykę tėvai,  pasiekėme Vilniaus  miesto eglutę.  Mažė džiugiai šokavo, ji eglutės laukė dvi savaites, eglutė jai patiko. Ir langeliai, ir kažinkoks namelis  viduje. Prie kažinko viduje vingiavo eilė. Bandžiau priešintis, sakiau ne už tą mes kovojome, kad dabar valandą šaltume eilėje prie  nežinia ko  kaip gūdžiu sovietmečiu. Tada irgi eilėn pirmiau atsistodavo patyrę žmonės, o po to klausdavo ką duoda.

-         Ne,  - pasakė man geresnioji žmonijos dalis, - stovėsime.

Leido man pasivaikščioti, nusipirkti ką nors, bet pigiai. Pavaikščiojau. Pavalgiau spurgų, paskui dar pagalvojęs suvalgiau čebureką. Grįžau pas savo  moteris. Dar liko pagal minimalistinius paskaičiavimus 0,5 h.

Tada, pasiūlius apsaugos  darbuotojui, atsistojau  į eilės šoną, kad niekas be eilės nelįstų. Žmonės lindo, klausinėjo. Aš kiek  galėdamas informavau, nesistumdykite, kad jokių šansų čia sulaukt kažinko viduje, kas viduje nežinau, bet žmona labai nori. Stovėti šalta. Vienas seansas – 25 galvos. Kas pusvalandį. Registracija yra internete.

Pasijutau kaip sovietų laikais. Ir net susigraudinau, kai iš kitos eilės pusės, kur nesaugojau, priėjo paslaptingi aštuoni žmonės, pasakė, kad nuo Živilės ir apsauga jus įleido. Nu visai kaip mano jaunystės metais prie Tauro rago kokiais 1978 metais....Bet visiškai susigraudinti  nepavyko, nes ir mus įleido vidun, nors mes visai  ne nuo Živilės. Viduje  buvo šilta ir jau vien dėl to smagu.

Maloni moteriškė maloniai mus pasveikino ir paskaitė dvi pasakas iš knygos. Pasijutau  vėl visiškai maloniai – skaitovė varė profesionaliu buvusios partkomo darbuotojos balsu ir kartais prasimušančiu rusišku žodžių kirčiavimu. Betgi čia Vilnius, aš pats čiortas  žino kaip kalbu.  Ir, matyt, aktorinį baigę ir gebantys taisyklingai paskaityti  pasakų knygelę visi jau nusižudė nuo nepakeliamų studijų akademijoje. O keli likę gyvi, atlaikę studijas,  nesižemins skaityti kažkokių pasakų.

Nors kai kurios skaitovės skaitomos pasakų vietos man patiko, štai senelis buvo apsirengęs senmerge vietoj – tai tik mano atsargus  spėjimas -  sermėgos. Skaitovė pati šiek tiek  nustebo, bet nesismulkino,  senmergė tai senmergė ir varė toliau. Po kiek laiko – pasak skaitovės – elniai  genėjosi pievoje.

Man prieš akis taip ir pasistojo kraupus vaizdas:  elniai – samurajai, besigenėjantys katanomis sau ragus ir kojas. Taigi  į pabaigą jau buvo visai smagu. Ačiūdie, energingajai skaitovei apsauga jau neleido skaityti trečios pasakos.  Nors ji  dar troško paskaityti. Visi laimingi, kad baigėsi elnių savigenėjimai ir seneliai pasirėdę senmergėmis, išėjo dar laimingesni nei  atėjo.

Grįžau  kelis dešimtmečius atgal. Buvo tikra tarybinė eglutė. Tiesa, liberaliu būdu, niekas nevertė.