Korektiškai apie politinio korektiškumo žalą

Jau pradinėse klasėse mūsų vaikai myli gamtą ir visus, nepaisant skirtingumų. Retas dantis praėdęs diedas sugeba turėti savo nuomonę politinio korektiškumo klausimu. Neuždangstytą europietiškais burtažodžiais bei ideologiniais šalmukais. Dalis burtažodžių yra tvirtai įdėti mūs galvosna už pinigus skirtus visuomenės sąmonės manipuliavimui, dalis pasisavinta laisvanoriškai norint neatsilikti nuo pirmeivių ir nuo Europos. Pavyzdinį europietį puikiausiai gali pamatyti skeliantį anekdotus apie savo artimiausius tautiniu požiūriu kaimynus kaip deglą juodašimtį. Bet tam reikia daug degtinės ir tą tikroji būsena pasiekama jau trumpam, beaptemstant sąmonei, toliau tik autas. Ir rytą vėl dailu posakiuose ir elgesyje.
Jie paprasčiausiai bijo. Yra suformuota tokia nepakanti nekorektiškumui atmosferas, kad jei nori turėti pajamas ir padorią draugiją – būk malonus žaisti pagal taisykles. Tavo nuomonė niekam nerūpi.
Grubiai šnekant politkorektiškumas stabdo bet kokią naują idėją, nestandartinę mintį, vystymąsi galų gale.
Politkorektiškumas užmuša tavyje tradiciją ir ritualą, paveldėtą iš šimtmečiais tavo tautos kauptos išminties, atima vėliavą - kuri yra protėvių vėlių pagalba mūšyje, suniveliuoja iki betaučio eurobailiuko.
Politkorektiškumas maskuoja problemas, kurias degant reikia spręsti dabar. Nes po to jau degs tavo automobilis, garažas su visu namu ir gaivalas nebešnekės eurokorektiška kalba. Jis tik smogs ir smogs. O gintis nemokėsi.

Taigi mandagiai, neįžeidžiant. Bet po velnių – negi niekas nemato kas vyksta?