Penki punktai apie mikriukų teikiamus malonumus

1. Važiuodamas mikriuku vėl prisimeni reliatyvumo teoriją. Lygiai taip nesuprantamai kaip Einšteino teorijoje mikriukas Vilniuje paneigia erdvės-laiko ryšius ir tą patį atstumą nuvažiuoja greičiau nei eilinis statistinis su paprastu opeliu, net ir užimta erdvė jam ne kliūtis. Persikelia per kamščius transcendentiniu akauzaliniu būdu.
2. Kas rytą nemokamai dalyvauji brolių Kantemirovų cirko pasirodyme ant arklių. Trūksta tik botagų pliaukšėjimo, cirko arenos bei Monako princo su princesėmis.
3. Dalyvauji didžiosios kaimynės kultūros sklaidoje. Kiek bevengtum, bet išgirsi amžinąjį russkojeradio. Lietuvišką radiją klausantis vairuotojas kelia visiems keleiviams įtarimus. Tokio erzacinio vairuotojo mikriukas visada tuštesnis.
4. Priartėji prie pusdievių kategorijos. Tavo mašina nepaiso taisyklių, įlenda į tarpą kur nėra vietos, pagarbiai nuleidę galvas BMW įleidžia mikriukus prieš save. Tik aukštesnio rango nei paprastas žmogus būtybei galimi tokie pagarbos pareiškimai.
5. Paprasčiausiai malonu. Tik pakeli pirštą ir eismas gatve pakrinka. Mikriukas kala per stabdžius, braunasi iki tavęs per dvi juostas lyg aštuoniolikinis prie nuogos merginos. Nors nesu nuoga mergina bet taip malonu kai tavęs dar kažkam reikia...

Ir visa tai tik už 3 litus

Reklama apmokėta UAB “Olegas ir Sūnus”